Nors Rusija dislokuoja vis daugiau ir vis pavojingesnių ginklų Kaliningrado srityje ir vis aktyviau veikia Juodojoje bei Viduržemio jūrose, Vakarų šalys vis labiau spaudžia Aljansą kalbėtis su Maskva, o ne vien stiprinti priešakinių sąjungininkių gynybą.
Du NATO šalių ir Rusijos ambasadorių susitikimai balandį ir liepą baigėsi be rezultatų, bet NATO svarsto galimybę surengti dar vieną bendrą posėdį artimiausiomis savaitėmis.
Lietuva ir kelios kitos NATO narės klausia, kodėl iniciatyvą gerinti santykius turėtų rodyti Vakarai, o ne Rusija. Vakarų valstybės sako, kad dialogas neprieštarauja atgrasymo priemonėms, o skirtas didinti skaidrumą ir išvengti incidentų.
„Šioje bendroje erdvėje daug kas vyksta. Lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“ operacija yra tik naujausias, ryškiausias pavyzdys. Bet ir mes siunčiame pajėgas į rytų sąjungininkų teritoriją, kur jų dar nebuvo, ir Rusija imasi veiksmų Baltijos jūroje — į Kaliningradą perkėlė trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander“.
Veikiama Juodojoje jūroje, o dabar ir Viduržemio jūroje. Čia daug erdvės nuolatiniam NATO ir Rusijos kalbėjimuisi, dialogui, keitimuisi informacija. Kad būtų aiškus šių veiksmų kontekstas, kad jie nebūtų pernelyg dramatizuojami, kad nebūtų klaidingai suvokiami ir vertinami“, – teigia JAV nuolatinis atstovas NATO Douglas Lute.