„NATO šalių užsienio reikalų ministrai ketina artimiausiomis dienomis suderinti naują priemonių paketą, kuriame bus parengiamųjų programų realizacija ir mokymai su partneriais“, – trečiadienį strateginių studijų centre „Atlantic Council“ sakė ji.
R. Gottemoeller pažymėjo, kad incidentą prie Kerčės sąsiaurio, kai Rusijos saugumo pajėgos apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei areštavo 24 jų įgulų narius, NATO laiko Maskvos „eiliniu iššūkiu“.
„24 jūreivių, kurie iki šiol yra Maskvos Lefertovo (kalėjime), ir trijų laivų pagrobimas, mūsų nuomone, yra problema ir, akivaizdu, eilinis iššūkis (iš tų), kuriuos Rusija meta, bandydama plėsti savo kontrolę tame regione“, – sakė R. Gottemoeller.
Pasak jos, NATO labai atidžiai stebi situaciją dėl ukrainiečių jūreivių.
„Padėtis Kerčės sąsiauryje, akivaizdu, labai problemiška. Pirmąkart pamatėme, kaip žmonės karinėmis uniformomis, identifikuoti kaip Rusijos (karinio) laivyno jūreiviai, pradeda šaudyti į ukrainiečius“, – sakė ji.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja pažymėjo, kad minimas incidentas buvo Rusijos vadovybės „rimtas žingsnis“.
„Visuomet būdavo hibridinių veiksmų... (dalyvaujant žmonėms), kuriuos būdavo sunku identifikuoti, todėl tai (incidentas Kerčės sąsiauryje), mūsų nuomone, buvo didelė problema, rimtas Kremliaus mąstymo žingsnis“, – sakė ji.
„NATO glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina ir Gruzija, kad padėtų joms padidinti karinį potencialą, ypač dabar, sustiprinti jų karines jūrų pajėgas – ir laivyną, ir pakrančių apsaugą. Net dabar NATO karinių jūrų pajėgų yra Juodojoje jūroje“, – kalbėjo R. Gottemoeller.
Nenori naujų ginklavimosi varžybų
Tuo tarpu, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų šalių karinis aljansas, minintis savo įkūrimo 70-ąsias metines, nesiekia naujo šaltojo karo su Rusija, bet paragino stiprinti bloko atgrasomuosius pajėgumus.
„Nenorime naujų ginklavimosi varžybų. Nenorime naujo šaltojo karo. Tačiau privalome nebūti naivūs“, – pabrėžė jis, sakydamas kalbą JAV Kongrese per NATO jubiliejaus renginius Vašingtone.
„Mums bus būtina toliau atgrasyti vis kategoriškesnę Rusiją. 2014 metais Rusija neteisėtai aneksavo Krymą – pirmąkart nuo Antrojo pasaulinio kato pabaigos Europoje viena šalis atėmė kitos šalies teritoriją, naudodama jėgą, – sakė Aljanso vadovas. – Rusija augina karinę galią nuo Arkties iki Viduržemio jūros, nuo Juodosios iki Baltijos jūros, panaudojo nervus paralyžiuojančią medžiagą Jungtinėje Karalystėje, palaiko (Sirijos prezidento Basharo al) Assado (Bašaro Asado) vykdomus žudymus, vykdo kibernetines atakas prieš NATO sąjungininkes ir partneres, taikydamasi į viską, įskaitant parlamentus.“
Generalinis sekretorius pridūrė, kad Rusija „rengia išmoningas dezinformacijos platinimo kampanijas ir stengiasi įgyti įtakos svertų demokratinėse šalyse“.
Pasak jo, blokas sėkmingai reagavo į Rusijos metamus iššūkius ir toliau juos stabdo.
„NATO reagavo didžiausio masto savo kolektyvinio saugumo stiprinimu per pastaruosius dešimtmečius“, – pažymėjo J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad Aljansas dislokavo karių prie savo rytinių sienų, trigubai padidino greitojo reagavimo pajėgas, modernizavo vadovavimo sistemą, sustiprino savo kibernetinį saugumą ir paramą „artimoms sąjungininkėms“ – Gruzijai ir Ukrainai.
J. Stoltenbergas sakė, kad 29 valstybių aljansas turi būti pasiruošęs per Šaltąjį karą sudarytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) iširimui. Jungtinės Valstijos anksčiau šiais metais paskelbė išstosiančios iš šios dvišalės sutarties, nes viena Rusijos ginkluotės sistema ją pažeidžia.
„Nenorime izoliuoti Rusijos. Siekiame geresnių ryšių su Rusija, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tačiau netgi esant geresniems ryšiams vis tiek turime tvarkyti sudėtinguosius.“
„Suverenios šalys turi suverenią teisę pačios rinktis savo kelią. Mes visa tai darome ne siekdami provokuoti, o padidinti parengtį ir išsaugoti taiką – ne dėl kovos, o dėl atgrasymo; ne dėl puolimo, o dėl gynybos“, – pridūrė jis.
„Nėra jokio prieštaravimo tarp agrasymo, gynybos ir dialogo“, – pabrėžė Aljanso vadovas.
NATO pajėgos kursuoja „tarp Počio ir Odesos, ir rengia pratybas su Ukraina ir Gruzija“, sakė ji ir pridūrė: „Malonu pažymėti, kad Juodojoje jūroje yra didelis NATO kontingentas. Ir mes toliau būsime (ten), palaikydami savo partnerius.“
Anksčiau trečiadienį Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad sustiprintos NATO grupės Juodojoje jūroje kelia pavojų saugumui regione ir Rusija visomis prieinamomis priemonėmis gins savo teritoriją.
„Sustiprintos NATO grupės Juodojoje jūroje – tai ne saugumo didinimas, o tiesioginis iššūkis ir grėsmė jam. Jeigu Briuselyje dar nesuprato, kad Rusija visomis prieinamomis priemonėmis – o jos visiškai pakankamos ir ir veiksmingos – gins savo teritoriją ir savo interesus, tai dabar pats laikas pabandyti tai suprasti, kol nevėlu“, – savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ rašė K. Kosačiovas.