„Panorama“ tęsia reportažų ciklą apie kitos savaitės NATO vadovų susitikimo Varšuvoje temas, tarp kurių vis svarbesnis vėl tampa branduolinis atgrasymas. Tačiau ar Vakarai turi valios Rusijai atsakyti akis už akį?
Rusijos pratybose karas laimimas branduoliniu smūgiu – antai jau mokytasi smogti Varšuvai, Švedijai ir Danijai. Naujoji karinė doktrina sako, kad branduolinį ginklą Rusija gali panaudoti ir įprastiniame kare.
Televizija grasina Ameriką paversti branduoliniais pelenais, prezidentas sako, kad okupuodamas Krymą paskelbė branduolinę parengtį, o dabar grūmoja Rumunijai, priėmusiai Amerikos priešraketinį skydą.
„Jei dar vakar tos Rumunijos teritorijos dalys nežinojo, ką reiškia būti taikinyje – šiandien mums teks imtis tam tikrų veiksmų, kurie užtikrins mūsų saugumą“, – sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tokiose branduolinės šalyse kaip Prancūzija prezidentas per visą kadenciją grėsmingiausiam ginklui skiria vienintelę kalbą.
„Kad ir kokius metodus panaudos priešas, turime išsaugoti savo šalies galimybę išgyventi. Tai ir yra branduolinis atgrasymas“, – teigia Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
Bet, praėjus pusei amžiaus nuo Kubos raketų krizės, Vakarai pamiršta atgrasymo pamokas.
„Branduolinis klausimas buvo užrakintas bufete po Varšuvos pakto žlugimo. Taip, Amerika, Prancūzija, Britanija turi branduolinių ginklų, bet NATO nemąsto branduolinėmis kategorijomis taip, kaip Rusija“, – aiškina buvęs NATO pajėgų Europoje vado pavaduotojas Richardas Shirreffas.
D. Britanija ir dvi kitos šalys branduoliniu ginklu nežvangino ir per Šaltąjį karą, bet atgrasyti turėjo vien mokymai, kuriuose dalyvaudavo netgi Margaret Thatcher. Tuo tarpu dabar, kaip atskleidė BBC filmas, Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų pareigūnai į Rusijos panaudotą branduolinį ginklą neatsakytų tuo pačiu.
Filme dalyvavęs atsargos generolas sako, kad Rusija visas operacijas planuoja, įtraukdama branduolinį ginklą, todėl jei užgrobtų Baltijos šalis, ji atbaidytų NATO: grasintų branduoliniu smūgiu ir verstų svarstyti, ar verta dėl jų išlaisvinimo rizikuoti trečiuoju pasauliniu karu.
„Turime prisiminti, kad branduolinis mąstymas visiškai integruotas į visą Rusijos gynybos mąstymą. Jeigu Baltijos šalyse kiltų karas, tai tikrai būtų branduolinis karas“, – įsitikinęs R. Shirreffas.
Todėl vis garsesni raginimai NATO persvarstyti savąją strategiją.
„Geriausia, kad V. Putinas nustotų tuo kliautis, nes tai silpnumo ženklas ir labai pavojingas žingsnis. Jei to neįvyks, Jungtinės Valstijos ir sąjungininkės turės vėl investuoti ir atnaujinti savo branduolinį ginklą“, – aiškina „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis Jorge`as Benitezas.
Tai ir pasakiškai brangu, ir politiškai nepopuliaru, kai, pavyzdžiui, prezidentas Barakas Obama visą valdymą pašventė branduoliniam nusiginklavimui, gavo Nobelio premiją.
„Nemanau, kad turėtume į žvanginimą atsakyti branduoliniu žvanginimu. Manau, NATO turėtų susitelkti kurdamas tvirtą įprastinį atgrasymą, kurį remtų neįvardijamos ir įvardijamos branduolinės aljanso garantijos. Bet turėtume siekti, kad Rusija nesiimtų tikėti, jog gali be nuostolių užsiimti prievarta ar užpulti NATO narę“, – siūlo „Center for a New American Security“ įkūrėja Michele Flournoy.
Dar užpernai Velso susitikime NATO tik priminė, kad yra branduolinis aljansas ir kad toks ir liks, kol pasaulyje bus branduolinių ginklų. Varšuvoje žodžiai gali būti aštresni.
„Pirmiausia turime priminti, kad tebesame branduolinis aljansas, ir Varšuvoje tai padarysime. Ir kad branduolinis ginklas yra visų mūsų įprastinių žingsnių užnugaris. Neturime elgtis taip pat, kaip Rusija, bet turime bent jau aiškiais žodžiais tai paskelbti. Kad Rusija neturėtų iliuzijų, jog gali mus šantažuoti ar priversti pasiduoti ribotai panaudodama branduolinį ginklą“, – strategiją aiškina NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Vershbowas.
Todėl diskusijos laukia sunkios.
„Tos diskusijos tikriausiai vyks paskutinę minutę Varšuvoje. Bet visa tai reikia daryti, kad Rusija nematytų galimybės panaudoti branduolinį ginklą, kad sulaužytų valią priešintis“, – sako Estijos tarptautinio gynybos studijų centro studijų vadovas Tomas Jermalavičius.
Svarbiausia, NATO turės imtis skaudžiausios dilemos: kai Kremlius panaudoti branduolinį ginklą gali vieno asmens sprendimu, ar tam, kad jį atgrasytų, demokratinės šalys gali ryžtis beatodairiškam visa naikinančiam karui.