„Su atveju susijusios šalys yra NATO sąjungininkės ir (jos) privalo pateikti visus faktus ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko“, – Danijos visuomeniniam radijui „Danmarks Radio“ (DR) sakė J. Stoltenbergas.
Jis teigė, kad incidentas nušvietė Daniją liūdnomis spalvomis, tačiau pasitikėjimas ja NATO išliko nepakitęs.
DR ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės sekmadienį paskelbė, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) 2012–2014 m. klausėsi slaptų Danijos pokalbių ir skaitė žinutes, kad šnipinėtų aukšto rango Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Prancūzijos politikus ir pareigūnus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš kelias dienas taip pat pareikalavo, kad vyriausybė Kopenhagoje pateiktų išsamų paaiškinimą.
Danijos premjerė Mette Frederiksen teigė, kad nevyko sisteminis sąjungininkų stebėjimas. Ji teigė nemananti, kad buvo pakenkta Danijos santykiams su tokiomis šalimis, kaip Vokietija ir Prancūzija.
Į incidentą itin aršiai nesureagavo ir Vašingtonas. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki sakė, kad jau daug kas buvo aptarta nuo incidento nutikimo 2014 m.
„Jungtinės Valstijos paskelbė išsamią mūsų požiūrio į užjūrio žvalgybą ataskaitą; prezidentas (Barackas) Obama savo kadencijos metu paskelbė dekretą, kuris reikšmingai pakeitė mūsų požiūrį“, – teigė J. Psaki.
„Toliau bendradarbiausime su mūsų Europos sąjungininkėmis ir partnerėmis, kad išspręstume bet kokius klausimus atitinkamais nacionalinio saugumo kanalais“, – pridūrė atstovė.