Nors Aljansas vis dar nėra tikras, ką Kremlius galėtų padaryti, J. Stoltenbergas per JAV ekspertų grupės „Atlantic Council“ renginį sakė, kad Rusija turi keletą galimybių. „Tai gali būti kibernetinis (karas), perversmas siekiant nuversti vyriausybę Kijeve, sabotažas – mums kalbant, Ukrainos viduje dirba žvalgybos pareigūnai.
Taigi turime būti pasirengę plataus spektro įvairiausioms formoms ar agresyviems Rusijos veiksmams prieš Ukraina“, – sakė J. Stoltenbergas. Tačiau jis pridūrė „nesąs linkęs leistis į spėliones, nes dabar tikslas yra pamėginti sumažinti įtampą (...) Raginame Rusiją sėsti prie derybų stalo, kad būtų išvengta tokių scenarijų ir būtų rastas politinis sprendimas“.
NATO surengė kelis susitikimus dėl numanomos Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmės, vasario 16–17 dienomis planuojamas dar vienas sąjungininkių gynybos ministrų susitikimas. J. Stoltenbergas pripažino, kad „yra tam tikrų skirtumų tarp sąjungininkių“ dėl to, kokia parama turėtų būti teikiama Ukrainai, kuri nėra NATO narė ir į ją nebus pasiųstos jokios karinės pajėgos.
JAV, Didžioji Britanija ir Kanada tiekia ginklus ir karinius instruktorius, kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, susilaiko.
"NATO pasirengusi užmegzti politinį dialogą. Bet taip pat esame pasirengę reaguoti, jei Rusija pasirinks ginkluotą konfliktą, konfrontaciją. Taigi esame pasirengę abiem variantams", – sakė J. Stoltenbergas.