„Dar kartą kreipiamės į Rusiją bandydami eiti dialogo keliu ir surasti politinį sprendimą“, – sakė jis, Aljansui nusiuntus Maskvai rašytinį atsakymą į jos saugumo reikalavimus.
„Tačiau, žinoma, net vildamiesi gero sprendimo, deeskalacijos, dirbdami dėl jo, taip pat esame pasirengę blogiausiam [atvejui]", – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino, kad Maskva gavo NATO atsakymą. Jis buvo įteiktas Rusijos pasiuntiniui Briuselyje.
Paklaustas, kiek laiko Rusija gali studijuoti atsakymą, jis nurodė: „Mes jį perskaitysime. Išstudijuosime. Mūsų partneriams prireikė beveik pusantro mėnesio mūsų projektui išstudijuoti.“
J. Stoltenbergas sakė, jog JAV vadovaujama NATO yra pasirengusi „realiam pokalbiui“ dėl Rusijai susirūpinimą keliančių klausimų, bet atmetė svarbų Maskvos reikalavimą pažadėti, kad Ukraina niekada nebus priimta į Aljansą.
„Negalime leistis ir nesileisime į kompromisus dėl principų, pagrindžiančių mūsų aljansų saugumą ir saugumą Europoje bei Šiaurės Amerikoje“, – sakė jis.
NATO pasiūlymai buvo perduoti tuo pačiu metu, kai JAV pateikė savo rašytinį atsakymą Kremliui.
Maskva nemaloniai nustebino Vakarus, gruodį pateikusi dviejų sutarčių projektus Jungtinėms Valstijoms ir NATO. Pagal juos būtų sumažinta Vašingtono įtaka Rytų Europoje.
Reikalavimai pateikti Rusijai sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie sienos su Ukraina. Vakarai įspėja, kad tai gali būti didelio masto invazijos preliudija.
J. Stoltenbergas nurodė daug sričių, kuriose NATO galėtų konstruktyviai bendrauti su Kremliumi. Tarp šių sričių yra komunikacijos gerinimas, karinių pratybų skaidrumo didinimas, ginklų kontrolė.
NATO viliasi, kad jos pasiūlymo pakaks įtikinti Maskvą rengti tolesnes derybas su Aljansu ir mažinti įtampą.