Prancūzijos prezidentas į JAV sostinę atvyko antrą susitikimo dieną ir didžiąją dalį viršūnių susitikimo buvo neįprastai tylus. Užuot susitelkus ties užsienio politikos pareiškimais, daugiau dėmesio buvo skirta vidaus politikai. Skrisdamas per Atlantą, vietinėje Prancūzijos spaudoje jis paskelbė laišką, kuriame teigė, kad rinkimų „niekas nelaimėjo“, rašo „Politico“.
„Emmanuelis Macronas nėra viena iš šio viršūnių susitikimo žvaigždžių. Ar tai taip svarbu? Ne, taip nėra, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas Camille’as Grandas.
Tonas pasikeitė stulbinančiai.
Pernai Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime E. Macronas trumpame oficialiame pareiškime prieš prasidedant renginiui iškėlė Prancūziją prieš savo sąjungininkus, paskelbdamas, kad Prancūzija siunčia Ukrainai ilgojo nuotolio raketas SCALP, ko tuo metu nesutiko daryti net Jungtinės Valstijos.
Šiemet jis net nepasirodė ten, kur lyderiai daro pareiškimus miniai žurnalistų.
Ukrainos klausimu E. Macronas per šį viršūnių susitikimą neturėjo daug ką pasiūlyti. Jis nepažadėjo Kyjivui naujų oro gynybos sistemų, priešingai nei kiti sąjungininkai, įskaitant JAV ir Vokietiją.
„Prancūzija niekur beveik nedalyvavo, palyginti su pasirengimu Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimui. Visa tai byloja apie politinę sumaištį šalies viduje“, – teigė Atlanto tarybos Europos centro vyresnysis direktorius Jörnas Fleckas.
„Emmanuelis Macronas vis dar yra Prancūzijos prezidentas, Prancūzija vis dar turi labai stiprią kariuomenę, kuriai tenka svarbiausi vaidmenys rytiniame flange. Tai nėra visiškas pralaimėjimas, tačiau jo rizikingas lošimas ir to lošimo sukelti padariniai neabejotinai kenkia prezidento patikimumui ir jo balso svoriui“, – pridūrė J. Fleckas.
Netgi bendraujant su kitais lyderiais dominavo jo kebli vidaus politinė padėtis.
Trečiadienį vykusioje Šiaurės Atlanto Tarybos plenarinėje sesijoje Prancūzijos prezidentas išlaikė raminamąjį toną. Jis savo kolegoms sakė, kad „prancūzai pasirinko atriboti ekstremistines partijas, kurios būtų galėjusios užginčyti Prancūzijos įsipareigojimus Ukrainai ar aljansui“, sakė vienas Prancūzijos diplomatijos pareigūnas.
Per baigiamąją spaudos konferenciją – tai buvo vienintelis jo pokalbis su spauda per dvi dienas, – E. Macronas teigė sakęs sąjungininkams, kad „Prancūzija turi aiškią konstituciją, leidžiančią užtikrinti užsienio politikos tęstinumą“.
Tačiau E. Macrono silpnumas nuvedė link paradoksalaus reginio, kai žmonės atsargiai apeina Prancūzijos prezidento, kartą save palyginusio su romėnų dievu Jupiteriu, „politinę sveikatą“.
Pasak vieno britų vyriausybės pareigūno, E. Macronas vis dar yra „vertinama ir svarbi“ Vakarų aljanso dalis, nepaisant jo vidaus problemų. Pareigūnas pridūrė, kad Prancūzijos valstybės vadovas bus svarbus partneris Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui siekiant pasirašyti Jungtinės Karalystės ir ES saugumo paktą – svarbų naujosios britų vyriausybės užsienio politikos tikslą.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad „Prancūzija turi stiprų prezidentą... ir bus stipri partnerė tarptautinėje darbotvarkėje“.
Prancūzijos vakuumas
Neabejotina, kad NATO šalys jaučia palengvėjimą, pavykus išvengti blogiausio scenarijaus kariniam aljansui – Prancūzijos vyriausybės, kuriai vadovautų kraštutinių dešiniųjų, NATO atžvilgiu skeptiškai nusiteikęs Nacionalinis sambūris (RN).
Tačiau politinė sumaištis Prancūzijoje atveria galimybes kitoms Europos šalims.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy’is pirmojo vizito po to, kai Leiboristų partija laimėjo rinkimus, vyko į Berlyną, – ne į Paryžių.
„Asmeninė prezidento E. Macrono įtaka yra sumažėjusi, ir kai kurie Prancūzijos partneriai ketina pasinaudoti šiuo daliniu Prancūzijos vadovybės, įnikusios į vidaus reikalus, pasitraukimu, – sakė JAV analitinio centro „German Marshall Fund“ vyresnioji viceprezidentė Alexandra de Hoop Scheffer. – Berlynas – ypač Berlynas – ir toliau aplenks Paryžių gynybos klausimais ir gilins savo strateginę partnerystes su kitomis Europos šalimis.“
Praėjusią savaitę O. Scholzas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas susitarė dėl bendro veiksmų plano gynybos srityje. Italijos bendrovė „Leonardo“ ir Vokietijos „Rheinmetall“ taip pat pasirašė strateginę partnerystę sausumos ginkluotės srityje – praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai žlugo Italijos milžinės ir KNDS, iš dalies priklausančios Prancūzijos valstybei, diskusijos.
Prancūzija tebėra pagrindinė ES karinė galia. Prancūzijos gynybos ir užsienio politika nebus visiškai pakeista. Viršūnių susitikimo kuluaruose Prancūzija, Lenkija, Vokietija ir Italija pasirašė laišką dėl bendro tolimojo nuotolio raketų kūrimo.
Tačiau nors Prancūzijos nevaldys kraštutiniai dešinieji, kaip iš pradžių buvo baimintasi, neapibrėžtumas dėl politinės padėties kelia klausimų sąjungininkams.
Vis dar labai neaišku, kas galėtų tapti naujuoju ministru pirmininku, nes Prancūzijos politinės partijos, kitaip nei daugumos Europos partnerių, nėra įpratusios kurti koalicijas.
„Paryžius yra „juodoji dėžė“, iš dabartinio jovalo niekas neaišku. Mes labai mažai žinome, kas vyksta“, – sakė vienas aukšto rango Europos pareigūnas.
Kai kurios politikos kryptys, – pavyzdžiui, parama Ukrainai, – vargu ar iš esmės pasikeis vadovaujant būsimai vyriausybei.
„Bet kurioje parlamentinėje konfigūracijoje niekas nėra labai priešiškai nusiteikęs prieš E. Macrono užsienio politikos darbotvarkę“, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus patarėjas C. Grandas. „Netgi Naujojo liaudies fronto (NFP) vadovaujama vyriausybė nepuls jo persekioti dėl karinės pagalbos Ukrainai“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje kairiųjų aljansą, kuris rinkimuose užėmė pirmąją vietą.
Tačiau arčiau Rusijos sienos esančios šalys nuogąstauja, kad drąsiausi E. Macrono pasiūlymai gali niekada neišvysti dienos šviesos. Kiek anksčiau šią savaitę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė susirūpinimą, kad prieštaringai vertinamas Prancūzijos prezidento planas siųsti į Ukrainą karinius instruktorius dabar vargu ar bus įgyvendintas. Prancūzijos pareigūnai primygtinai tvirtina, kad tai vis dar įmanoma.
E. Macrono užsienio politikos ir gynybos darbotvarkė kurį laiką išliks užgožta vidaus politikos.
Liepos 18 d. jis turėtų vykti į Jungtinę Karalystę į kitą Europos politinės bendrijos – jo sukurto formato – susitikimą. Tačiau tą dieną Prancūzijos įstatymų leidėjai taip pat rinks naują Nacionalinės asamblėjos pirmininką – tai bus itin svarbus žingsnis siekiant išsiaiškinti, kokia bus valdžios dinamika po rinkimų.
