R. T. Erdoganas, leidęs islamui atlikti didesnį vaidmenį viešajame gyvenime ir sustiprinęs šalies įtaką tarptautinėje arenoje, bus iš naujo prisaikdintas praėjus beveik dvejiems metams po turkų kariškių kruvino mėginimo įvykdyti perversmą.
Birželį vykusius rinkimus laimėjęs R. T. Erdoganas pirmiausiai bus prisaikdintas parlamente, o vėliau didžiuliame prezidentūros komplekse bus surengta prabangi ceremonija, kurioje dalyvaus dešimtys pasaulio lyderių.
Šie renginiai žymės Turkijos perėjimą prie naujos sistemos, pagal kurią prezidentas perima pagrindines vykdomosios valdžios galis.
Antrąją kadenciją pradėsiančio R. T. Erdogano laukia neatidėliotini ir dideli iššūkiai, keliami sparčiai augančios ekonomikos disbalanso ir nesutarimų užsienio politikoje tarp Vakarų valstybių ir NATO narės Turkijos.
Vis dėlto prezidentas pažadėjo atšaukti nepaprastąją padėtį, įvestą po 2016 liepą nesėkmingai mėginto įvykdyti perversmo. Po šio pučo R. T. Erdogano vyriausybė ėmėsi didžiausių valymų per šiuolaikinės Turkijos istoriją.
Tikriausiai paskutiniu nepaprastosios padėties įsaku, paskelbtu prezidento inauguracijos išvakarėse, buvo nurodyta atleisti 18 632 viešojo sektoriaus darbuotojus, įskaitant tūkstančius karių ir policijos pareigūnų.
Po inauguracijos R. T. Erdoganas iškart sutelks dėmesį į užsienio politiką: jis aplankys Šiaurės Kiprą ir Azerbaidžaną, tradicines naujai išrinkto turkų lyderio kelionių pirmąsias stoteles.
Vėliau jam teks dalyvauti didesnių iššūkių keliančiose diskusijose per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Ten R. T. Erdoganas susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Paskutinis Turkijos premjeras
Naujajai santvarkai buvo pritarta per 2017 metais surengtą daug aistrų kėlusį referendumą, tačiau opozicija šiems pokyčiams griežtai nepritaria.
Nuo šiol prezidentas užims aukščiausią padėtį valdžios vertikalėje ir vadovaus sumažintai vyriausybei, vietoje 26 ministerijų turėsiančiai tik 16, taip pat daugeliui kitų valstybės vadovui tiesiogiai pavaldžių institucijų.
Stambule veikiančio „Bilgi“ universiteto politologijos profesorius Emre Erdoganas sakė, kad pagal naująją sistemą parlamento galios bus „smarkiai suvaržytos“.
Vienas iš reikšmingiausių pakeitimų – jog Europos Sąjungos reikalų ministerija, įkurta 2011 metais vadovauti stringančioms Turkijos pastangoms įstoti į Bendriją, bus prijungta prie Užsienio reikalų ministerijos.
Premjeras Binali Yildirimas pirmadienį pateks į istoriją kaip 27-asis ir paskutinysis žmogus, dirbęs šiame poste, egzistavusiame nuo praeito amžiaus 3-o dešimtmečio, kai Mustafa Kemalis Ataturkas įkūrė šiuolaikinę respubliką.
R. T. Erdogano valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) šeštadienį paskyrė B. Yildirimą parlamento pirmininku. Tikėtina, kad šis sprendimas ketvirtadienį bus be jokių kliūčių patvirtintas įstatymų leidėjų.
Tarp pirmadienio vakarą prezidentūroje vyksiančios inauguracijos ceremonijos svečių bus Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Tai dar vienas ženklas, kad Ankaros ir Maskvos santykiai vis labiau šyla.
Tarp dalyvausiančių 22 valstybių vadovų bus Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, griežtai kritikuojamas Vašingtono, bet išliekantis R. T. Erdogano sąjungininkas, taip pat Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Naujas kabinetas
Naujojo kabineto sudėtis turėtų būti paskelbta 21 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Tikėtina, kad vyriausybė bus gerokai pertvarkyta – R. T. Erdoganas sakė įtrauksiantis į ją AKP nepriklausančių veikėjų.
Labiausiai laukiama žinių, kas bus paskirtas vadovauti užsienio politikai ir ekonomikai.
Dabartinis užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu teoriškai galėtų tęsti darbą, bet žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad R. T. Erdoganas gali pasirinkti jį pakeisti savo dabartiniu atstovu Ibrahimu Kalinu arba netgi žvalgybos vadovu Hakanu Fidanu.
Rinkos atidžiai stebės, kas bus paskirti valdyti šalies ekonomiką. Tikimasi, kad augantis Turkijos ūkis, temdomas dviženklės infliacijos ir didėjančio biudžeto deficito, bus valdomas tvirtos rankos.
R. T. Erdoganas, 2003 metais pirmąkart atėjęs į valdžią kaip premjeras, birželį laimėjo surinkęs 52,6 proc. balsų. Šįkart jį palaikė netgi daugiau rinkėjų negu per 2014 metų rinkimus, kai R. T. Erdoganas gavo 51,79 proc. balsų.
Jo artimiausias varžovas Muharremas Ince iš pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) gavo 30,6 proc. balsų, bet jo partiją dabar krečia vidaus nesutarimai dėl vadovavimo ir būsimos krypties.
AKP negavo absoliučios daugumos parlamente: jai atiteko 294 iš 600 mandatų. Vis dėlto daugumą jai užtikrins Nacionalistų judėjimo partijos (MHP), turinčios 49 vietas, parama.
Analitikai sako, kad partnerystė su nacionalistais gali paskatinti AKP pereiti prie griežtesnės politikos, ypač kurdų klausimu ir plėtojant santykius su Vakarais.