Nepaisant abiejų šalių pastangų menkinti irzlų ginčą, jis akcentavo didelius nesutarimus Europoje dėl to, kaip spręsti dar vieną per Viduržemio jūrą atvykstančių migrantų srauto vasaros piką.
„Atėjo laikas kolektyviniams veiksmams, – ketvirtadienį lankydamasis Rošfore Vakarų Prancūzijoje sakė E. Macronas. – Kartais sprendimų paieškos apima pagrįstą įtampą, kai žmonės nesutaria, bet ji išnyksta, kai žmonės nori dirbti kartu.“
Vis dėlto nėra daug ženklų, kad Europos lyderiai būtų bent kiek priartėję prie bendro atsako suformulavimo, kasdien į Europą, daugiausia Italiją ir Graikiją, atvykstant šimtams migrantų.
Klausimas dėl to, kaip pasidalyti migrantų našta, turėtų dominuoti per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą birželio pabaigoje. Tai turėtų būti galutinis terminas bloko „Dublino taisyklėms“ peržiūrėti.
Pagal šias taisykles migrantai, norintys prašyti prieglobsčio, turi tai padaryti toje ES šalyje, į kurią atvyko pirmiausia. Dėl tokios politikos didžiulė našta teko pirmiausia Italijai.
Atvykstančių migrantų srautas iš dalies nulėmė kraštutinių dešiniųjų ir populistinių partijų iškilimą, įskaitant G. Conte paskyrimą premjeru naujojoje Italijos isteblišmento priešininkų ir kraštutinių dešiniųjų vyriausybėje.
Šią savaitę G. Conte vyriausybės vidaus reikalų ministras drauge su vokiečių ir austrų kolegomis suformavo „ryžtingųjų ašį“ kovai su nelegalia imigracija.
Šį jų pareiškimą daugelis analitikų įvertino kaip numanomą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangų siekti bendro ES atsako ignoravimą.
Tuo tarpu tokios šalys kaip Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija nuolat atsisakydavo priimti kiek nors pabėgėlių pagal ginčijamą ES kvotų sistemą arba tam įnirtingai priešindavosi.
„Veidmainiški pamokymai“
E. Macrono ir G. Conte ginčas kilo Italijai šią savaitę neleidus prisišvartuoti gelbėjimo laivui „Aquarius“ su 629 migrantais, paimtais prie Libijos krantų.
Dauguma šių migrantų yra iš Afrikos, bet taip pat tarp jų yra žmonių iš Afganistano, Pakistano ir Bangladešo, nurodo organizacijos „Gydytojai be sienų“ (MSF) Ispanijos skyrius.
E. Macronas antradienį užsipuolė Italiją dėl „neatsakingumo“, bet šį jo komentarą iškart pasmerkė Roma, atsisakiusi priimti „veidmainiškus pamokymus iš šalių, kurioms buvo priimtiniau nusigręžti nuo imigracijos“.
Daugelis kritikų sutinka, kad E. Macronas vargu ar galėjo pamokslauti, nes Prancūzija priėmė daug mažiau migrantų nei kitos ES šalys, o jos pasienio policija reguliariai siunčia atgal migrantus, bandančius patekti į šalį iš Italijos.
Dėl E. Macrono komentarų Roma iškvietė Prancūzijos ambasadorių ir užsiminė, kad Prancūzijos vadovo ir Italijos premjero G. Conte penktadienio susitikimas Paryžiuje galėtų būti atšauktas, jeigu prancūzai nepateiks „oficialaus atsiprašymo“.
Intensyvėjant žodžių karui, naujasis Italijos ekonomikos ministras atšaukė trečiadienį Paryžiuje turėjusį įvykti susitikimą su kolega prancūzu.
Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį paskelbė, kad abu lyderiai trečiadienį vakare pasikalbėjo telefonu. „Prezidentas pabrėžė, kad jokiais jo komentarais nebuvo siekiama įžeisti Italijos ir italų tautos“, – sakoma Eliziejaus rūmų pareiškime.
Jame taip pat buvo nurodyta, kad abiejų lyderių darbo pietūs įvyks kaip planuota ir kad E. Macronas ragino Romą ir Paryžių glaudžiau bendradarbiauti siekiant stabdyti migrantų srautus ten, kur jie prasideda, šiuo metu – daugiausia Afrikoje.
Vėliau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad migrantams iš „Aquarius“ atvykus į Ispaniją, Prancūzija bus pasirengusi priimti tuos, kas „atitinka kriterijus dėl prieglobsčio“ suteikimo.
Pati Italija atrodė vengianti pernelyg griežtos reakcijos, ir trečiadienį Sicilijoje prisišvartavo pakrančių apsaugos laivas su daugiau kaip 900 migrantų.