Antradienio vakarą M. Morawieckis dalyvavo derybose Briuselyje su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu. Keliomis savaitėmis anksčiau ES inicijavo precedento neturinčią drausminę procedūrą prieš Varšuvą dėl jos vykdomų kontroversiškų teismų reformų, anot Briuselio, keliančių pavojų teisinės valstybės principams.
Premjeras ir Europos Komisijos vadovas „išsamiai aptarė klausimus, susijusius su įstatymų viršenybe“, sakoma po šio susitikimo paskelbtame J.-C. Junckerio biuro pranešime.
Per šias „konstruktyvias“ derybas jiedu taip pat aptarė įvairius kitus klausimus, tarp jų susijusius su „Europos Sąjungos ateitimi, Lenkijos vieta Europos Sąjungoje“, taip pat ekonomikos, energetikos ir migracijos politiką.
Prieš M. Morawieckiui išvykstant į Briuselį buvo paskelbta, kad iš pareigų atleidžiamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, taip pat prieštaringai vertintas aplinkos ministras Janas Szyszko ir keli kiti ministerijų vadovai. Nauji kabineto nariai buvo prisaikdinti per iškilmingą ceremoniją prezidentūroje Varšuvoje.
Gynybos ministro portfelį perėmė vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas, o Užsienio reikalų ministerijai vadovaus buvęs viceministras Jacekas Czaputowiczius, žinomas kaip centristinių pažiūrų veikėjas.
„Nenorime, kad mūsų vyriausybė būtų dogmatiška, dokriniška arba kokių nors socializmo ar neoliberalizmo kraštutinumų vyriausybe; norime būti vyriausybe, kuri jungia ekonomiką su visuomene", - sveikindamas savo naująjį kabinetą sakė M. Morawieckis, perėmęs premjero postą praeitą mėnesį.
Varšuvoje dirbantis politikos analitikas Erykas Mystewiczius sakė, kad šis pertvarkymas yra „naujas atsivėrimas Europos Sąjungai, siunčiantis stiprų signalą Europai“.
„Morawieckis, Czaputowiczius nėra žmonės, kuriuos būtų galima kaltinti norint „Polexit“, - pažymėjo E. Mystewiczius, turėdamas omenyje kalbas apie galimą Lenkijos pasitraukimą iš Bendrijos.
Analitikas pridūrė, kad diplomatijos vadovu tapęs J. Czaputowiczius „yra centro žmogus, galintis suteikti naują postūmį Varšuvos ir Briuselio santykiams“.
„Esminis konsensusas“
Bendrija praeitą mėnesį ėmėsi itin griežtų priemonių prieš vieną didžiausių savo narių ir inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei, keliamą dabartinės dešiniosios vyriausybės.
Ši procedūra dar niekada anksčiau nebuvo naudota ES narės atžvilgiu. Ji potencialiai galėtų vesti prie „branduolinės priemonės“ - Varšuvos balso teisės priimant Bendrijos sprendimus įšaldymo, nors abejojama, ar įmanoma pasiekti visų ES šalių sutarimą šiuo klausimu.
ES suteikė Varšuvai tris mėnesius padėčiai pataisyti ir pažymėjo, kad gali atšaukti drausminęs procedūrą, jeigu į jos pastabas bus atsižvelgta.
Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po šio ES pranešimo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė minėtas teismų reformas numatančius teisės aktus ir apkaltino Bendriją skleidus „melą“ apie vykdomus pertvarkymus.
Lenkija teigia, kad šiomis reformomis iš teisingumo sistemos siekiama išrauti paskutines buvusio komunistinio režimo apraiškas.
Antradienį paskelbtose ištraukose iš interviu Vokietijos visuomeneninei televizijai J.-C. Junckeris sakė nenorįs grasinti Varšuvai finansinės pagalbos mažinimu.
„Nesu karingai nusiteikęs - noriu, kad kartu su lenkais artėtume prie esminio konsensuso“, - aiškino jis.
Santykiai pagerės?
Šis ginčas pabrėžė Europos Sąjungoje didėjančią įtampą tarp jos narių rytuose ir vakaruose. Kai kurios buvusios sovietinio bloko šalys, tarp jų Lenkija ir Vengrija, atsisako sutikti su Briuselio politika opiais klausimais, pavyzdžiui, dėl teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybės arba imigracijos.
ES taip pat kreipėsi į teismą dėl Varšuvos atsisakymo priimti pabėgėlių pagal Bendrijos kvotų sistemą.
Duodamas pirmąjį interviu po prisaikdinimo naujasis diplomatijos vadovas J. Czaputowiczius sakė dešiniosios pakraipos savaitraščiui „wPolityce“, kad „bendradarbiavimas su ES Lenkijai yra labai svarbus prioritetas“.
„Tai įrodo ir premjero Morawieckio šiandienos vizitas Briuselyje“, - pabrėžė jis.
J. Czaputowiczius pridūrė, kad įtempti Varšuvos santykiai su buvusiu Lenkijos premjeru ir dabartiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku „turėtų būti vertinami šiuo platesniu ES kontekstu. Niekas netrukdo šiems santykiams pagerėti“.
Iki šiol konservatyviosios valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) santykiai su liberalių pažiūrų buvusiu lyderiu buvo itin dygūs.
Lenkija buvo vienintelė šalis, pernai kovą balsavusi prieš D. Tusko perrinkimą Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Varšuvoje dirbantis politologas Stanislawas Mocekas sakė naujienų agentūrai AFP, kad naujasis kabinetas „turi pagerinti pašlijusį Lenkijos įvaizdį užsienyje, ypač santykių su ES srityje“.