Nuo olimpinės pakylos į parlamentą, o dabar į žiniasklaidą – štai kaip 31 metų buvusi meninės gimnastikos čempionė atsidūrė „Nacionalnaja Media Grupa“ (NMG) – didžiausios Rusijoje žiniasklaidos imperijos – vadovės poste, skelbia „L‘Espresso“.
Glamūro ikonai, 2006 metais pripažintai seksualiausia Rusijos moterimi, žiniasklaida jau seniai perša Rusijos prezidentą ir tvirtina, kad gražuolė jam pagimdžiusi du sūnus. Tiek A. Kabajeva, tiek V. Putinas visada sausai atmesdavo teiginius apie juos siejantį romantišką ryšį, o apie vaikų tėvą gražuolė niekada nė žodeliu neužsiminė.
Buvusios gimnastės paskyrimas į tokias svarbias pareigas daug klausimų kelia dar ir dėl to, kad šią žiniasklaidos imperiją valdo Jurijus Kovalčiukas – vienas iš artimiausių ir ištikimiausių Rusijos prezidento bičiulių ir sąjungininkų, kuris neretai vadinamas ir „asmeniniu Kremliaus vadovo kasininku“.
Spalvinga ir įvairiapusiška A. Kabajevos karjera prasidėjo seniai. Ji gimė 1983 metais Taškente.
Būtent tais metais V. Putinas vedė Liudmilą, su kuria oficialiai išsiskyrė prieš kelis mėnesius. Alina menine gimnastika susidomėjo būdama šešerių. Tvirto charakterio mergina ryžtingai įveikė visus sunkumus, kurių kilo dirbant su pirmaisiais treneriais, kurie ją vertino kaip tokiam sportui pernelyg apkūnią – esą mergina ne itin tinka tokiai sporto šakai.
Maskvoje A. Kabajeva sutiko savo trenerę Iriną Viner, kuri jai ir padėjo pasiekti sportinį olimpą: sulaukusi 15 metų, Alina tapo Europos čempione, medaliai pasipylė kaip iš gausybės rago. V. Putinas ir A. Kabajeva pirmą kartą susitiko 2000 metais, kai jai buvo 17 metų. 2007 metais, merginos sportinės karjeros saulėlydyje, Rusijos prezidentas pasirūpino, kad gražuolė būtų išrinkta į parlamentą – ten ji pateko su partijos „Vieningoji Rusija“ sąrašu.
Būtent tuo metu A. Kabajeva tapo šalies sekso simboliu – moteris fotografavosi „Vogue“, „Maxim“, „Glamour“ ir „Cosmopolitan“ žurnalams, kurie ją pristatė kaip modelį, garsią viešnią ar televizijos laidų vedėją.
Alina į parlamentą buvo perrinkta 2011 metais, tapo jaunimo, sporto ir kūno kultūros komisijos vicepirmininke. Per septynerius metus parlamente ji viešai pasisakė vos tris kartus, pritarė ne vienam prieštaringai vertinamam įstatymui, tarp kurių vaikų iš Rusijos įsivaikinimo procedūrų sugriežtinimas amerikiečiams bei įstatymas dėl nevyriausybinių organizacijų, gaunančių finansavimą iš užsienio, pripažinimo užsienio agentais.
Gandai apie A. Kabajevos ryšius su V. Putinu vėl pasigirdo per olimpines žaidynes Sočyje, kai buvusiai olimpinei čempionei buvo patikėta garbė būti viena iš olimpinio deglo nešėjų.
Pasiūlymas tapti NMG direktorių valdybos vadove – kol kas pats sėkmingiausias A. Kabajevos karjeros posūkis: dabar ji „Rusijos žiniasklaidos carienė“.
Minėtoji žiniasklaidos grupė kontroliuoja 25 proc. „Pirmojo kanalo“, „Penktojo kanalo“ ir REN TV, taip pat įtakingą laikraštį „Izvestia“, bulvarinį laikraštį „Tvoj Den“ ir populiarią radijo stotį „Ruskaja služba novostej“.
Kol kas neaišku, ar A. Kabajeva iš tikrųjų valdys minėtąją žiniasklaidos grupę, ar jos funkcija tebus reprezentacinė. Kad ir kaip ten būtų, A. Kabajeva, turinti du su sportu susijusius aukštojo mokslo diplomus, žiniasklaidos srityje kompetencijos neturi – faktas, kad nuo 2008 metų ji priklausė minėtosios žiniasklaidos grupės stebėtojų tarybai, esmės nekeičia.
„Rusija virsta gentine valstybe. Putinas turi gerą skonį“, - rašo tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas.
Rusijos žiniasklaidai būtinas lankstumas. Būti lyderio drauguže – neabejotina privilegija, pažymi opozicijos veikėjas. Yra manančių, kad A. Kabajevos paskyrimas į tokias atsakingas pareigas – siekis pagerinti įvaizdį.
Sprendimas taip pat gali būti susijęs su nepopuliariu šalies parlamento sprendimu nuo 50 iki 20 proc. sumažinti užsienio kvotas šalies žiniasklaidoje (laikraščiams, žurnalams, televizijai ir internetui), įskaitant ir tas žiniasklaidos priemones, kurias netiesiogiai kontroliuoja rusų partneriai: nukentės ne tik pačios nepatogiausios žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „Vedomosti“, rusų „Forbes“, radijo stotis „Echo Moskvy“, tačiau ir glamūriniai leidiniai, suformavę posovietinio elito skonį: GQ, „Vogue“, „Tatler“, „Cosmopolitan“, „Grazia“, „Burda“, „Elle“, „Esquire“, „Maxim“.
Didžiausi leidėjai, tokie kaip „AxelSpringer“, „CtcMedia“, „Burda“, „Conde Nast“ ir „Mondadori“ bus priversti parduoti Rusijoje leidžiamus ledinius. Yra specialistų, manančių, kad jie paprasčiausiai bus perleisti V. Putino žmonėms.
Sąskaitų suvedinėjimas su užsieniečiais – paskutinis Kremliaus strategijos, skirtos į savo rankas perimti visą žiniasklaidą, elementas, teigia žinovai.