Kinijos laivynas, ilgokai kėlęs šypseną Vakarų gynybos specialistams, pamažu pelnosi pagarbą, rašo „The National Interest“. Kad Kinija pajėgi išplaukti į jūrą, buvo galima manyti dar 1950-aisiais, kai Pekine įsigalėjo naujasis režimas, bet ambicingus planus tada teko pamiršti dėl kilusio Korėjos karo. Tikrai nieko gero Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) jūrų pajėgoms nedavė ir Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija, kadangi pasišventimas ideologijai tuo metu buvo vertinamas kur kas labiau nei išprusimas technikos srityje. Net paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio viduryje, kai į gynybos užduotis Kinija vėl ėmė žvelgti daug rimčiau, didžiausias dėmesys buvo skirtas artimųjų jūrų pajėgoms, taigi, prioritetiniais tapo greiti laivai, dyzeliniai povandeniniai laivai ir sausumoje bazuojamos priešlaivinės raketos, bet šito, aišku, nepakako, kad būtų galima lygiuotis su galingiausiais pasaulyje laivynais.
Vis dėlto dabar situacija pasikeitė: investicijos į tolimųjų jūrų pajėgas ėmė duoti apčiuopiamus rezultatus. Pastarąjį dešimtmetį Pekinas pagrįstai galėjo džiaugtis savo antvandeniniais laivais: Kinija šiuo metu disponuoja išties grėsmingomis fregatomis ir daugiafunkciais kovos laivais, kurie kartais strategiškai dislokuojami net tokiuose tolimuose vandenyse kaip Juodoji ir Baltijos jūros. Tenka pripažinti, kad ir lėktuvnešių atžvilgiu Kinija nusiteikusi ganėtinai ryžtingai. Progresas, kurio pavyko pasiekti pildant būtent šią jūrų pajėgų dalį, – tiesiog akivaizdus. Kad ir kaip būtų, neaišku tebėra viena: ar Pekinas išties pajėgus savarankiškai susidoroti su pačia ambicingiausia užduotimi – pasistatyti atominį atakos povandeninį laivą (SSN), publikacijoje rašo Jungtinių Valstijų Karinio Jūrų Laivyno Koledžo Niuporte profesorius Lyle'as J. Goldsteinas.
Nors Kinijos atominių povandeninių laivų (ir SSN, ir SSBN (raketinis atominis povandeninis laivas)) programas, kaip paprastai, gaubia paslaptis, kinų leidinyje „Karo ir prekybiniai laivai“, specialiame 2018 metų gruodžio mėnesio numeryje, buvo galima aptikti keletą iškalbingų užuominų apie PLA karinių jūrų pajėgų vykdomą SSN kūrimo programą. Kaip nurodoma viename minėto leidinio straipsnyje, SSN klasės laivai taps esmine paspirtimi ginant Kinijos interesus toliau nei už 500 kilometrų nuo žemyno esančiose teritorijose, įskaitant ir Sausumo bei jūrų kelių iniciatyvos („Viena juosta, vienas kelias“) apimamoms sritims artimas zonas.
Atominiai atakos povandeniniai laivai, esą, padės PLA karinėms jūrų pajėgoms „sukurti galingą žvalgybos, stebėjimo ir smogiamąjį potencialą“. Kinų SSN, kaip teigiama, bus panaudoti siekiant sunaikinti į konkrečias teritorijas prasibraunančius ir atakas prieš Kiniją rengiančius priešus. Eksploatuojant minėtos klasės povandeninius laivus bus siekiama užsitikrinti vietinės reikšmės kontroliavimą jūroje. Kita vertus, neatmetama ir jėgos nukreipimo į taikinius sausumoje galimybė. Viena iš sričių, kurioje SSN galėtų pasitarnauti, – tai slaptos į priešų uostus nukreiptos operacijos.
Pateiktoje analizėje kelis kartus paminėtas Taivano scenarijus, be to, ne kartą akcentuota, kad Kinijos strateginių iššūkių pobūdis nėra intervencinis. Straipsnio autorius pabaigoje pamini, kad, atsižvelgdamas į strateginius poreikius, Pekinas turėtų galvoti apie 1,5–2 SSN laivų pastatymą per metus, vienam laivui skirdamas maždaug 600–800 mln. dolerių (550–740 mln. eurų) sumą.
Kitoje dėmesio vertoje leidinio publikacijoje apžvelgiamas ilgas procesas, kurį PLA karinėms jūrų pajėgoms teko įveikti darbuojantis prie 093 tipo antrosios kartos atominio atakos povandeninio laivo projekto. Reikšmingiausiu iš pateiktos apžvalgos aiškėjančiu faktu derėtų laikyti informaciją apie tam tikrus patobulinimus, įtrauktus 093D tipo laivo dizainą. Šis susidomėjimą keliantis pranešimas papildytas kelis puslapius užimančia nuotraukų analize ir atitinkamais grafiniais atvaizdais (internetu jie bent kol kas, deja, neviešinami). Nors prie aptariamo straipsnio pateiktas įspėjimas apie atvirųjų šaltinių turinį, kuris nebūtinai atitinka žurnalo redakcijos nuomonę, tačiau, turint omenyje povandeninių pajėgų balanso svarbą ateities regioniniam ir globaliam jūrų saugumui, Jungtinių Valstijų strategams laivo aprašai turėtų kelti nemenką susidomėjimą.
Pirmą kartą 093 tipo laivas buvo paminėtas dar 2005 metais. Dabartiniame straipsnyje prisimenamas Kinijos apžvalgininkų nusivylimas naujo šalies povandeninio laivo išvaizda: jie tada pasigedo modernių dizaino elementų, kuriuos jau taikė pažangiais SSN laivais disponuojančios šalys, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė. Pirmasis 093 tipo laivas, esą, iš esmės niekuo nesiskyrė nuo liūdnai pagarsėjusio savo pirmtako – nemažai problemų sukėlusio 091 tipo laivo.
Laivo dizaino netobulumas kėlė didelių, be to, sunkiai išsprendžiamų problemų: juk 093A tipo laivas buvo pastebėtas tik 2016 metų birželį (kai kirtęs Malakos sąsiaurį įplaukė į Indijos vandenyną), o tai reiškia, kad ankstesniam dizainui pakoreguoti prireikė daugiau nei dešimtmečio. Vieni akivaizdžiausių dizaino pakeitimų – bokštelio jungties su korpusu pakeitimas ir pažangesni hidrodinaminiai sprendimai, atitinkantys Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinių jūrų pajėgų diktuojamą SSN laivų dizaino tobulinimo kryptį. Sprendžiant iš pateiktos analizės, vėlyvas 093A tipo pasirodymas leidžia spėti, kad pirminio 093 tipo charakteristikos niekaip nepatenkino jūrų pajėgų vadovybės lūkesčių.
Tolesnių dizaino modifikacijų, kaip rašoma aptariamame straipsnyje, teko laukti net iki 2018 metų birželio. 093B tipo konstrukcija gerokai skyrėsi nuo 2016 metais išleistos versijos. Visų pirma, maždaug 25 proc. buvo paaukštintas bokštelis. Antra, tuojau pat už bokštelio atsirado kauburio pavidalo iškyša. Šios iškyšos paskirtis kėlė nemažai spėlionių, bet svarstymai, kad joje veikiausiai sumontuota vertikali į sausumą nukreiptų sparnuotųjų raketų paleidimo sistema (VLS), atrodė labiausiai pagrįsti. Dar vienas svarbus dizaino pakeitimas – vertikaliojo vairo suapvalinimas ir papildymas velkamąja hidrofonų gardele. Taigi, 093B tipo konstrukciją, anot straipsnio autoriaus, galima pavadinti pirmuoju Kinijoje pastatytu atominiu atakos povandeniniu laivu, turinčiu tokio tipo sonarą. Efektyviomis šoninėmis sistemomis papildytas sonaras išsiskyrė itin dideliu jautrumu.
Nepaisant visų spėlionių apie kauburio ant 093B tipo korpuso paskirtį, daryti išvadas, atrodo, dar buvo per anksti. 2018 metų sausį Japonijos jūrų pajėgos pranešė apie pastebėtą Kinijos povandeninį laivą, ir jis jau buvo 093C tipo, bet su akivaizdžiai mažesne iškyša už bokštelio. 093D yra kol kas naujausia konstrukcijos versija. Ji buvo pademonstruota per Pietų Kinijos jūroje prieš maždaug metus surengtą paradą.
Visgi publikacijų autoriai akcentuoja, kad PLA karinės jūrų pajėgos kol kas dar nepajėgios kliautis savais povandeniniais laivais, todėl bent kurį laiką Kinijos SSN klasės povandeniniai lavai veikiausiai bus eksploatuojami kaip SSBN ir lėktuvnešių grupių palyda, o ne per tiesioginės atakos operacijas.
Čia aprašyti kinų eksperimentai ir patirtos nesėkmės gali paskatinti Jungtinių Valstijų strategus lengviau atsikvėpti, turint omenyje, kaip sparčiai Kinija žengia į priekį visomis įmanomomis kryptimis. Visgi per daug nusiraminti nederėtų. Atsižvelgiant į profesionalumą, kurio dabartinė Kinija sugebėjo pasiekit laivų statybos srityje, darosi logiška manyti, kad vos tik bus rastas, Pekino požiūriu, optimalus SSN dizaino sprendimas, galingų ir kokybiškų povandeninių laivų gretos ims labai greitai pildytis.
Jau dabar galima pastebėti akivaizdų kontrastą su sovietų Šaltojo karo metais demonstruotu sprinto rungtis primenančiu koncentruotos gamybos modeliu, kurio esmė – sparta, pigumas ir paprastumas. PLA karinių jūrų pajėgų užmačios, kaip jau minėta, kiek kitokios: povandeninių laivų projektavimo įgūdžius siekiama formuoti nuosaikiai, be didelės skubos – nevilkinti proceso, tačiau judėti nedideliais žingsniais. Visgi negalima pamiršti to, kas atvirai pasakyta pačioje pradžioje paminėtame straipsnyje: Kinijos SSN laivai labai pasitarnaus atakuojant Guamo bazę ir panašius kritinius objektus. Ignoruoti šią grėsmę būtų tiesiog neracionalu, turint omenyje, kaip pragaištingai pastaruoju metu klostosi Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykiai.
Sparčiai auginasi raumenis
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos antrasis lėktuvnešis pradėjo tarnybą, smarkiai padidindamas šalies karinius pajėgumus, tvyrant padidėjusiai įtampai tarp Pekino ir Taivano, taip pat tęsiantis ginčui su JAV ir regioninėmis kaimynėmis dėl Pietų Kinijos jūros. JAV žvalgybos duomenimis, šalis šiuo metu statosi jau trečią lėktuvnešį.
Kaip jau skelbta anksčiau, turėdama lėktuvnešį „Shandong“ Kinija tampa viena iš nedaugelio valstybių, turinčių ne vieną šio tipo laivą. Kaip pranešama, Pekinas šiuo metu statosi trečiąjį lėktuvnešį.
„Shandong“ yra pirmasis savarankiškai pasistatytas lėktuvnešis.
Lapkritį Kinija patvirtino, kad „Shandong“ praplaukė per Taivano sąsiaurį vykdydamas „įprastus“ mokymus ir bandymus. Taivanas į šį įvykį reagavo piktai.
Kinija, demokratinį Taivaną laikanti savo teritorijos dalimi, suintensyvino karinius manevrus aplink salą, kai joje 2016 metais į valdžią atėjo Pekino atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi prezidentė Tsai Ing-wen, šiuo metu siekianti perrinkimo.
Kinijos kitas lėktuvnešis „Liaoning“, kurio nebaigtą statyti korpusą įsigijo iš Ukrainos, buvo priimtas į ginkluotę 2012 metais.
Kinijos karinės ambicijos pastaruoju metu didėja, o liepą Pekinas pristatė krašto apsaugos planą, kuriame kalbama apie modernios, aukšto technologinio lygio armijos sukūrimą.
Kinų išlaidos gynybai nusileidžia tik Jungtinių Valstijų kariniam biudžetui, nors ir gerokai atsilieka.
Pernai kinų valdžia nurodė, kad 2019 metais gynybai išleido 1,19 trln. juanių (150 mlrd. eurų), o ankstesniais metais išlaidos padidėjo 8,1 proc. iki 1,11 trln. juanių (142 mlrd. eurų), kaip rodo vyriausybės ataskaita, pristatyta kasmetinės Nacionalinis Liaudies Kongreso (NLK) sesijos pradžioje.