Po spalio 7-ąją vykusių rinkimų į Bosnijos ir Hercogovinos trinarį prezidiumą buvo išrinktas pompastišku elgesiu pasižymintis Kremliui prijaučiantis nacionalistas Miloradas Dodikas.
Ugningasis M. Dodikas nuolat kalba apie Serbų respublikos (Republika Srpska), politinio darinio, kuriame dominuoja Bosnijos serbai, nepriklausomybę. Pasak foreignpolicy.com, akivaizdus M. Dodiko pasišventimas šiam klausimui neramina, mat nepriklausomybė greičiausiai vestų prie Bosnijos griūties ir ne tik šalyje, bet ir visame regione galėtų paskatinti didžiausią konfliktą nuo pat kruvinųjų dešimtojo dešimtmečio karų. Susirūpinimą kelia ir tas faktas, kad didžiausia M. Dodiko užsienio rėmėja yra Rusija. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, drąsina M. Dodiką ryžtis maištingiems neramumams.
Kai kuriais atvejais Rusijos įtaka ir parama Serbų respublikai yra aiškiai pastebima. Vos už 15 minučių kelio pėsčiomis į Šiaurę nuo sostinės Bania Lukos centro plyti purvinas laukas. Dabar čia vyksta statybos, o po kelerių metų šiame 650 kvadratinių metrų ploto žemės sklype išdygs rusų kultūros centras ir cerkvė su penkiais kupolais. Naujosios cerkvės dizainas bus paremtas senovinės Kremliuje stovėjusios katedros išvaizda. Po 1917-ųjų bolševikų revoliucijos ši katedra buvo sugriauta. Būsimąja cerkve siekiama pagerbti Rusijos carą Nikolajų II, Pirmojo pasaulinio karo metu atskubėjusį ginti Serbijos.
„Tai mūsų kovos už laisvę simbolis“, – rugsėjį būsimojo centro pašventinimo ceremonijoje pareiškė M. Dodikas, aiškiai su savo separatistiniais tikslais susiedamas Rusiją. Tiesa, bent kol kas tokie pasisakymai ne visai atspindi tikrovę. Tarp statybinių kranų matyti tik statybų pradžia – cerkvės pamatai ir raudoni laiptai, galiausiai turėsiantys vesti prie katedros įėjimo, kuris dabar pažymėtas didžiuliu stačiatikių kryžiumi. Gali būti, kad statybvietė, kurioje švilpauja vėjai, yra tokio Kremliaus vaidmens Bosnijoje, kokį nebūtinai įsivaizduoja aršiausi Maskvos Vakarų oponentai, simbolis.
Tokie komentatoriai kaip buvęs JAV gynybos departamento aukšto rango pareigūnas Michaelas Carpenteris ir Bosnijos akademikas bei politikas Emiras Suljagicius tvirtina, kad pagrindinis ir galutinis Kremliaus tikslas yra suskaldyti Bosniją į dvi, o gal ir į tris dalis: Serbų respubliką, kuri galėtų prisijungti prie Serbijos arba likti nepriklausoma, atskilusią Bosnijos musulmonų valstybę ir, veikiausiai, trečiąjį kroatišką darinį. Kaip sausį „The Guardian“ sakė Bosnijos politikas Reufas Bajrovicius, „rusai nusprendė pasinaudoti savo įtakos svertais Balkanuose ir gauti tokius rezultatus, kokių jie nori“, kas reiškia „Deitono susitarimo pabaigą ir serbų valstybinio darinio sukūrimą“.
Toks rezultatas gali atrodyti esąs Maskvos interesas. Europos pakraštyje susikurtų maža, smarkiai militarizuota priklausoma valstybė, dėkinga ir įsipareigojusi Rusijai. Pats M. Dodikas skatina šias interpretacijas dažnai susiedamas nepriklausomybę ir Rusiją, kaip tą darė kultūros centro šventinimo ceremonijoje. O pranešimai, kad M. Dodiko policijos pajėgos kaupia ginkluotę, o rusų apmokyti samdiniai kuria M. Dodikui palankią neoficialią karinę grupuotę, tik įpylė žibalo į ugnį.
Tačiau ne visi yra įtikinti, kad Bosnijos skilimas ir galimas karas tarp serbų ir bosnių, jau nekalbant apie Bosnijos kroatus, iš tiesų yra galutinis Rusijos tikslas. „Konflikto eskalavimas nebūtinai yra vienas iš Rusijos interesų“, – sako Dimitaras Bechevas, Atlanto Tarybos vyresnysis bendradarbis, Balkanų politikos ekspertas. Jo teigimu, jei Rusija pernelyg susisies su M. Dodiko motyvais, tikėtina, kad jai pačiai teks susidurti su pasipriešinimu. Jau įklimpusiai į karines epopėjas Sirijoje ir Ukrainoje, Rusijai nereikia įsiterpti į sunkiai suvaldomus konfliktus.
Be to, pažymi D. Bechevas, dabartinis Bosnijos statusas Rusijai visai tinka. Tai susiskaldžiusi ir silpna valstybė, artimiausiu metu tikrai neprisijungsianti prie NATO.
Tačiau Maskva išties valdo įtaką Bosnijoje. Ji ilgą laiką buvo didžiausia Serbų respublikos užsienio investuotoja, kuri, kaip ir visa likusi šalis, yra priklausoma nuo Rusijos dujų. Rusijai taip pat priklauso dvi šalies naftos perdirbimo gamyklos. Europos tarptautinių santykių taryba apibūdino Rusijos valstybinę naujienų tarnybą „Sputnik“, kurios serbų kalbos tarnyba įsikūrusi Belgrade, kaip turinčią „neproporcingą įtaką“ Serbų respublikos visuomenei. Šiemet atliktoje apklausoje dauguma Bosnijos serbų, 41 procentas, teigė, kad Rusija yra jų svarbiausia sąjungininkė. Taip atsakė tik vienas procentas bosnių ir Bosnijos kroatų.
Rusija taip pat išlaiko galią prisidėdama prie Bosnijoje paplitusios korupcijos ir savų žmonių skyrimo į svarbias pareigas. Pasak „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso, Bosnija yra viena labiausiai korumpuotų valstybių Europoje. Pavyzdžiui, Maskva ėmėsi kontroliuoti svarbiausias kompanijas tokiuose strategiškai svarbiose srityse kaip naftos ir dujų sektoriai, sako Londono ekonomikos mokyklos mokslininkė Tena Prelec. Tai išeina į naudą Rusijai – Bosnijoje ji užsitikrino draugiškus verslo ir politikos partnerius. Naudos iš to turi ir Bosnijos elitas, aiškina T. Prelec. Jie taikosi į Rusijos finansavimą tvirtindami, jog šalis yra nusiteikusi užsienio investicijoms, ir tuo pačiu prisikemša sau kišenes.
Atsižvelgiant į Rusijos įtaką visai Bosnijai, naujienos apie gaujas ir prekybą ginklais tampa beveik nesvarbios. Labiau už nepriklausomą Serbų respubliką su visomis neigiamomis pasekmėmis, kurias ši nepriklausomybė sukels, „Kremlius nori tarpininko“, – tvirtina politikos mokslų specialistė ir Bosnijoje įsikūrusios idėjų kalvės „Populari“ vykdomoji direktorė Alida Vracic. Tai reiškia, kad Kremliui reikia pavaldžios satelitinės valstybės, kuri gali išryškinti „abejones ir nepasitikėjimą ES, NATO bei Vakarais“. Pasak A. Vracic, kol M. Dodiko ir jo partijos retorika apie nepriklausomybę išliks tokia, kokia yra dabar, jie puikiai tarnauja šiam Kremliaus tikslui.
Šiuo metu tokie apžvalgininkai kaip Srecko Latalis, bosnių analitikas ir žurnalistas, nemano, kad M. Dodiko iškilimą būtinai lydės aiškus Rusijos įtakos išaugimas. Jo teigimu, veikiau tik stiprėjantys Rusijos ir jos svarbesniosios sąjungininkės Serbijos santykiai nukreiptų Kremlių M. Dodiko ir Bosnijos serbų link. Net ir tokie atsargiai į Rusiją žiūrintys analitikai kaip D. Bechevas sako, kad jei Rusija ir sustiprins savo įtaką Serbų respublikai, pokytis gali būti nežymus. „Rusija dabar daro daugiau įtakos prezidentui. Tačiau didžiulio skirtumo aš nematau“, – sako D. Bechevas.
Štai todėl, pasak T. Prelec, „pernelyg didelis Rusijos grėsmės Balkanuose sureikšminimas yra neproduktyvus ir gali atnešti neigiamų pasekmių“. Svarbiausia, kad toks požiūris „atitraukia dėmesį nuo struktūrinių problemų, kurias būtina spręsti“, įskaitant įstatymo viršenybę ir korupciją.
Toks spėjimas gali būti teisingas, visgi atsargumas nepakenks. Jei Rusija persigalvos, ji gali rimtai pakenkti Bosnijai. Pavyzdžiui, 2014-aisiais Rusija susilaikė nuo balsavimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dėl Europos Sąjungos karinių pajėgų palaikymo Bosnijoje. Susilaikymas neturėjo įtakos galutiniam sprendimui, tačiau priminė visiems, kad Rusija gali lygiai taip pat be vargo pasinaudoti savo veto teise. Tokie apžvalgininkai kaip S. Latalis perspėja, jog Kremlius Bosnijoje visada gali iškrėsti ne vieną nemalonų pokštą. „Jo grobikiški pajėgumai yra gerokai didesni, bet kol kas Kremlius neišnaudojo ir pusės jų“, – sako S. Latalis.