Šalies, kurioje komunistinis režimas žlugo prieš 26 metus, parlamente neliko jokių buvusių komunistų, taip pat jaunesnės kartos politikų, akcentuojančių moterų ir homoseksualų teises bei aplinkos problemas.
2011 metų rinkimai į parlamentą atvedė translytę deputatę Anną Grodzką, o šis faktas buvo laikomas vienu iš įrodymų, kad Lenkija tampa atviresnė progresyviajai politikai. Naujos sudėties parlamente A.Grodzka nebedirbs, bet tarp jo naujokų bus kai kurių ultradešiniųjų nacionalistinių pažiūrų politikų.
Daugeliu atžvilgiu Lenkiją ilgą laiką išliko itin konservatyvi: abortų įstatymai yra griežti, šalis kratosi žaliosios energetikos, o pabėgėliai daugeliui yra nepageidaujami. Vis dėlto veikiant Vakarų įtakai šioje šalyje pakantumas gėjų teisėms didėja.
Kairiųjų išstūmimą tikriausiai lėmė keli veiksniai: gilesni socialiniai pokyčiai ir kai kurių kairiųjų lyderių, tarp jų buvusio komunisto Leszeko Millerio, nepopuliarumas.
Visos kairiojo sparno partijos kartu surinko 11 proc. balsų, kurie pasiskirstė dviem politiniams aljansams, bet nei vienas iš jų neperžengė 8 proc. slenksčio, kad patektų į Seimą – parlamento žemuosius rūmus.
„Seimas be kairės – tarsi vienarankis žmogus be kairės rankos“, – skundėsi L.Milleris vadovaujantis Demokratinės kairės sąjungai.
L.Milleris dirbo premjero poste 2001–2004 metais, o faktas, kad Lenkijoje tuo metu veikė JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) slaptas kalėjimas, kuriame buvo laikomi ir galbūt kankinami įtariami teroristai, pakenkė jo reputacijai. Dauguma lenkų jį taip pat laiko atstovaujančiu senajam, dažnai korumpuotam valdymo stiliui.
Daug apžvalgininkų, netgi prijaučiančių kairiosioms idėjoms, sakė, kad L.Milleris ir kitas kairiųjų lyderis – Januszas Palikotas – nusipelnė pralaimėjimo dėl vidinių rietenų ir kitų nesėkmių.
„Puikavimasis, abipusis naikinimasis per propagandą, ideologijos stygius, lopomas cinizmu, lošimas nostalgijos komunistinei Lenkijai korta Millerio atveju ir asmeninio ego korta Palikoto atveju – visa tai išskalavo iš lenkų sąmonės įsitikinimą, kad kairė yra naudinga“, – trečiadienį rašė dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas Marekas Beylinas.
Koaliciją „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL) į rinkimus vedė nauja veikėja – Barbara Nowacka, kurios reputacija geresnė, bet ji atėjo per vėlai, kad pakeistų padėtį, sakė buvęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Aleksandras Kwasniewskis.
Eksprezidentas pridūrė, kad kairiųjų išmetimas iš parlamento yra „skausmingas“ įvykis.
Su komunistais nesusiję jaunesni lenkai kairiųjų stovykloje taip pat kremtasi dėl šios nesėkmės.
„Padėtis liūdna, o kairei šie laikai bus sunkūs“, – sakė 37 metų Adamas Ostolskis, Žaliųjų partijos bendrapirmininkis.
„Kairieji turės organizuoti pokyčius iš parlamento išorės. Na, o „Įstatymas ir teisingumas“ supriešins daugelį grupių, – A.Ostolskis sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Manau, kad bus daug socialinių protestų ir nepasitenkinimo.“
Maskvos palaikomi komunistai vadovavo Lenkijai kelis dešimtmečius iki 1989 metų, bet jų nepalaikė visuomenės dauguma.
Komunizmo žlugimą lydėjo konservatyvioji kontrrevoliucija: į mokyklas grįžo religijos pamokos, parlamente buvo pakabintas kryžius, o teisė pasidaryti abortą buvo labai suvaržyta. Toks procesas visuomenėje, kurioje didžiąją daugumą sudaro katalikai, atrodė kaip politinis išsivadavimas po dešimtmečius trukusios komunistų ateistinės ideologijos.
PiS, naujoji valdančioji partija, atstovauja tai konservatyviai socialinei vizijai, o jos lyderiai ir dauguma sekėjų yra katalikai. „Įstatymas ir teisingumas“ užsitikrino 37,6 proc. balsų ir 235 mandatus 460 vietų Seime. Turėdama tokią daugumą, partija gali vadovauti viena.
Nors itin konservatyvi moralės srityje, PiS laikosi veikiau kairiosios pozicijos ekonomikos reikaluose, žadėdama teikti pagalbą tiems, kam jos labiausiai reikia ir naudoti valstybės svertus, kad būtų sumažinta ekonominė nelygybė. Partija žadėjo sumažinti senatvės pensijos amžių, mokėti socialines išmokas už vaikus ir užtikrinti nemokamus vaistus vyresniems negu 75 metų žmonėms. Šias socialines programas PiS žada finansuoti didindama mokesčius bankams ir didiesiems prekybos tinklams, kurių daugumą valdo užsienio kapitalas.
Faktas, kad Seime nebeliko kairiųjų partijų, nereiškia, kad ten visiškai nebėra žmonių, deklaruojančių liberalų požiūrį į daugelį klausimų.
Centristinė verslui paranki Pilietinė platforma (PO), vadovavusi šaliai pastaruosius aštuonerius metus, laikėsi liberalios pozicijos kai kuriose srityse – pavyzdžiui, dėl dirbtinio apvaisinimo programos finansavimo.
PO surinko 24,1 proc. balsų ir turės parlamente 138 deputatus, tačiau blokuoti priimamų įstatymų ji negalės.
Nauja Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), kuriai vadovauja 43 metų neoliberalas ekonomistas Ryszardas Petru, taip pat pasisako už homoseksualų ir heteroseksualų porų civilinę partnerystę, nors labiausiai yra susitelkusi į ekonomikos klausimus. Ši partija turės 28 vietas Seime.
Be to, vienas kairiojo sparno politikas buvo išrinktas į 100 vietų Senatą, kurio galios yra mažesnės negu Seimo.