Amerikos, kaip galingos valstybės, idėją remiantis ir globaliam gimtosios šalies įtakos įtvirtinimui pritariantis politikas, atrodo, naudodavosi kiekviena proga paviešinti ypač griežtas savo pažiūras, rašo BBC.
Tvirtus asmeninius įsitikinimus jis noriai dėstydavo tiek dirbdamas vyriausybėje, tiek laikraščių skiltyse, tiek televizijos tinklo „Fox News“ laidose.
Toliau išskirtos penkios pagrindinės nuostatos, kurias J. Boltonas be išlygų laiko teisingomis.
1. Prevencinis smūgis Šiaurės Korėjai – visiškai pateisinamas veiksmas
Artėjant nerimą keliančiam dar iki gegužės planuojamam D. Trumpo susitikimui su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, ypač aktualiu laikytinas prie Baltųjų rūmų komandos prisijungsiančio J. Boltono požiūris į Šiaurės Korėją.
Būsimas JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais labai aiškiai nurodė, kad Šiaurės Korėja ir jos vykdoma branduolinė programa, jo manymu, kelia neišvengiamą pavojų JAV, taip duodamas suprasti, kad teiginius, jog Vašingtonas dar turi laiko kokiems nors diplomatiniams žingsniams, reikia vienareikšmiškai atmesti kaip visiškai nepagrįstus.
„Turint omeny spragas, kurių nepavyko išvengti vykdant žvalgybą Šiaurės Korėjos atžvilgiu, laukti iki paskutinės minutės mes negalime“, – rašė J. Boltonas vasario mėnesio „Wall Street Journal“ numeryje paskelbtoje publikacijoje, skirtoje galimų prevencinių veiksmų analizei.
„Smogti pirmai, reaguojant į dabar Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų keliamą grėsmę, būtų visiškai pateisinamas Jungtinių Valstijų sprendimas“, – pareiškė jis.
2. Bombarduoti Iraną, ko gero, taip pat būtų teisinga
Su valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu D. Trumpas, esą, atsisveikino dėl priešingų požiūrių į susitarimą su Iranu dėl branduolinės programos – plano, kurį JAV prezidentas įvertino ypač neigiamai.
Dėl šios priežasties J. Boltonas turėtų pasiteisinti kaip gerokai artimesnių pažiūrų šalininkas.
J. Boltonas, kaip žinia, griežtai kritikavo ankstesnį JAV prezidentą Baracką Obamą dėl 2015 metais pasiekto tarptautinio susitarimo, apibrėžiančio Irano branduolinės programos pobūdį. Dar pernai jis rašė, kad susitarimo tekste gausu spragų, kuriomis naudodamasis Iranas šiuo metu laisvai įgyvendina raketų kūrimo ir branduolinę programas.
2015 metų kovą, likus keliems mėnesiams iki susitarimo pasirašymo, dienraščio „New York Times“ puslapiuose J. Boltonas tvirtino, kad vienintelė tinkama priemonė yra kariniai veiksmai.
„Laiko visiškai nėra, tačiau suduoti smūgį dar gali pavykti“, – teigė jis, pritardamas Izraelio pasirinktiems veiksmams.
„Tokie veiksmai kartu su amerikiečių patikimai remiamomis Irano opozicinėmis jėgomis galėtų paskatinti Teherano režimo permainas“, – įsitikinęs J. Boltonas.
3. JT – ne pati idealiausia organizacija
„Jungtinės tautos neegzistuoja, – pareiškė J. Boltonas 1994 metais. – Tėra tarptautinė bendruomenė, kuriai kartais imasi vadovauti vienintelė pasaulyje likusi galinga jėga – Jungtinės Valstijos, jei tai atitinka jų interesus, o kiti sutinka prisidėti.“
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai buvo ištarti šie žodžiai, G. W. Busho administracija skyrė J. Boltoną JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose. Vis dėlto skeptiško savo požiūrio į pasaulio bendruomenę, neturinčią atsiskaityti jokiai pavienei šaliai, J. Boltonas ir toliau neatsisakė.
Leidinyje „The Economist“ šis politikas buvo pavadintas daugiausia prieštaringų nuomonių keliančiu ambasadoriumi, kada nors JAV deleguotu į Jungtines Tautas. Teisybės dėlei būtina paminėti, kad primygtiniai J. Boltono raginimai imtis tarptautinės institucijos reformų kai kuriuose sluoksniuose yra sulaukę ir pagyrų.
4. Irako karas – anaiptol ne klaida
2003 metais įvykdytą JAV vadovaujamą invaziją prezidentas vos prieš kelias savaites pavadino pačiu prasčiausiu kada nors padarytu sprendimu, tačiau aktyviai jį rėmęs J. Boltonas maždaug tuo pat metu to žingsnio pasmerkti atsisakė.
„Sakyti, kad Saddamo Husseino nuvertimas buvo klaida, prilygsta supaprastinimui“, – pareiškė jis „Fox News“ eteryje.
2016 metais, kai pats svarstė galimybę kaip respublikonų kandidatas dalyvauti prezidento rinkimuose, J. Boltonas kalbėjo kiek griežčiau.
„Žinant tiek, kiek žinome dabar, buvo galima priimti ir kitokius sprendimus, tačiau grėsmę taikai ir stabilumui regione kėlusio Saddamo Husseino nuvertimui aš vis tiek pritariu“, – citavo jo žodžius „Washington Post“.
5. Su Rusija reikia kalbėtis be užuolankų
Rusijos kišimasis į 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus, anot J. Boltono, buvo ne kas kita kaip karo veiksmas, kurio Vašingtonas jokiu būdu netoleruos.
Kai 2017 metų liepą per susitikimą su D. Trumpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Rusijos kišimosi faktą paneigė, J. Boltonas tai pakomentavo kaip melą, sakomą pasitelkus visus KGB mokykloje įgytus įgūdžius.
Po visiškai neseniai Didžiojoje Britanijoje įvykusio buvusio šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo, kuriuo vėlgi kaltinama Rusija, J. Boltonas pareiškė, kad Vakarai turi pateikti ypač griežtą atsakymą.