„Jie ir toliau ginčijasi dėl Molotovo-Ribentropo pakto ir kaltina Rusiją pasidalijus Lenkiją“, – taip, remiantis lapkričio 5 d. įvykusio V. Putino susitikimo su jaunais istorikais įrašu, kalbėjo V. Putinas.
Kaip rašo „Financial Times“, V. Putinas patikino, kad Lenkija elgėsi lygiai taip pat, užimdama dalį Čekoslovakijos, kai Vokietija užpuolė šią šalį.
„Rimti tyrimai parodė, kad tuo metu vykdant užsienio politiką buvo taikomi štai tokie metodai. Sovietų Sąjunga su Vokietija pasirašė nepuolimo sutartį – jie dėl to piktinasi. Ar blogai, kad Sovietų Sąjunga nenorėjo kariauti? Kuo tai blogai?“ – piktinosi V. Putinas.
Diplomatas iš Vakarų Europos patikino, kad V. Putino pastabos sustiprino nerimą dėl jo paramos esminiams Europos saugumo užtikinimo tvarkos principams.
„Slaptasis protokolas apibrėžė sovietų ir vokiečių įtakos zonas keleto kaimyninių valstybių teritorijose“, – patikino diplomatas.
„Panašu, kad jis mano, kad tame istoriniame kontekste tai buvo normalu. Įdomu, ką jis mano apie dabartinį kontekstą?“ – samprotavo diplomatas.
Diplomatas šiais pastebėjimais pasidalijo po to, kai prieš dvi savaitės V. Putinas pasakė vieną griežčiausių užsienio politikai skirtų kalbų. V. Putinas pareiškė, kad po Sovietų Sąjungos griūties sukurta saugumo sistema buvo sugriauta.
Jis apkaltino JAV nuolat ignoruojant tarptautines taisykles ir tokiu būdu pažeidžiant Rusijos saugumo interesus. Šiuos pareiškimus politikos analitikai ir diplomatai vertina kaip Rusijos grasinimą nesutikti su mažesnės galios vaidmeniu ir reikalavimą suteikti šiai šaliai asmeninę įtakos zoną.
Du Europos diplomatai iš Maskvos pareiškė, kad V. Putino pademonstruota parama Molotovo-Ribentropo paktui Maskvoje sustiprins revizionizmo (reikalavimo peržiūrėti teorijas ir nutarimus – DELFI) eskalavimą, kuris Ukrainos krizės kontekste jau ir dabar yra gana stipriai juntamas.
„Mūsų pozicija niekada nesutapo su Rusijos pozicija dėl esminių pastarojo Europos istorijos laikotarpio įvykių, įskaitant ir Sovietų Sąjungos įsiveržimą į Baltijos valstybes“, – kalbėjo diplomatas iš Rytų Europos.
„Nors šie įvykiai liko praeityje ir virto istorikų tyrinėjimo objektu, tai trukdo žmonių tarpusavio santykiams, o šiuo metu yra tapę kur kas aktualesniu dalyku“, – pridūrė jis.
V. Putinas nuolat deda pastangas tam, kad būtų peržiūrėti Rusijos istorijos vadovėliai, o Raudonajai Armijai būtų suteiktas išvaduotojos vaidmuo Antrajame pasauliniame kare.
Taip pat jis stengiasi pašalinti visus Sovietų Sąjungos kariuomenės ir Josifo Stalino režimo įvykdytus žiaurumus, kurie neva yra perdėti.
Lapkričio 5 d. įvykusiame susitikime V. Putinas keletą kartų pakartojo tikintis, kad sovietų kariuomenės pasiaukojimas siekiant nacistinės Vokietijos sutriuškinimo turi būti įvertintas labiau.
Varšuva sukritikavo V. Putino žodžius
Varšuva sukritikavo Rusijos prezidento komentarą, esą Lenkija elgėsi lygiai taip pat kaip naciai ar sovietai 1938 metais, užėmusi Čekoslovakijos dalį, praneša Lenkijos radijas.
Rusijos prezidentas kaltino Lenkiją veidmainiavimu komentuojant Molotovo-Ribentropo paktą, pasirašytą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, ir padalijusio Europą į įtakos sferas. Po pakto pasirašymo 1939 metais prieš Lenkiją buvo vykdomas vokiečių ir sovietų puolimas, o 1940 metais įvyko kruvinos Katynės žudynės prieš Lenkijos karininkus, policininkus, intelektualus ir civilių belaisvius, kurias miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
V. Putinas studentams tvirtino, kad „Lenkija gavo tai, ko nusipelnė“ po to, kai lenkų kariuomenė 1938 metais aneksavo dalį Čekoslovakijos.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna savo ruožtu pareiškė, kad V. Putinas savo komentarais norėjo sukelti lenkams „nereikalingą skausmą“.
„Tie, kurie pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą, turėtų gėdytis. V. Putinas jau pamiršo, kad 1990 metais Rusijos Aukščiausioji taryba paskelbė paktą negaliojančiu. Tokia dabartinė reikalų padėtis Rusijoje. V. Putinas nori mums sukelti nereikalingą skausmą“, - tikino G. Schetyna.