Su jos tėvais gydytojais buvo elgiamasi taip, tarsi jie sirgtų maru: žmonės apspjaudydavo jų duris ir siųsdavo jiems laiškus, kuriuose smerkdavo jų dukterį.
Maelle Brun parašyta neautorizuota biografinė knyga „Brigitte Macron: L'Affranchie“ („Brigitte Macron: nesuvaržyta moteris“) knygynų lentynose pasirodo tuo metu, kai Prancūzijos prezidentas atvyksta pirmojo vizito į Didžiąją Britaniją.
Ši knyga atskleidžia didžiulį priešiškumą, kurio sulaukė B. Macron, kai privačiame katalikiškame Dievo Apvaizdos licėjuje užmezgė romaną su savo paaugliško amžiaus mokiniu.
Ji buvo kilusi iš turtingos šeimos, garsėjusios tortų verslu. Ji turėjo vyrą – sėkmingai dirbantį bankininką, ir tris vaikus.
Tačiau kai ji sutiko Emmanuelį, kuriam tuo metu buvo 14, o jai – 38 metai, jos gerbtinam gyvenimui iškilo grėsmė.
B. Macron anksčiau sakė, kad jie įsimylėjo vienas kitą tuo metu, kai Emmanuelis buvo sulaukęs 15 metų – amžiaus, nuo kurio Prancūzijoje oficialiai leidžiama turėti lytinių santykių, bet jų romanas vis tiek sukėlė skandalą Amjene.
M. Brun cituoja vieną B. Macron bičiulę, kuri teigė, kad šis periodas yra jos gyvenimo „žaizda“, apie kurią ji nemėgsta kalbėti.
„Kartais ji man sakydavo, kad prarado visus savo draugus“, - tęsė pažįstama.
„Draugai, su kuriais ji vykdavo atostogauti, per vieną naktį nuo jos nusisuko ir daugiau nepageidavo su ja kalbėti“.
M. Brun priduria, kad jų romano metu įtampa buvo „itin didelė“.
Dėl šių santykių nutrūko B. Macron santuoka (nors oficialiai ji išsiskyrė tik 2006 metais), o E. Macronas buvo pašalintas iš mokyklos ir išsiųstas į Paryžių.
Biografijoje rašoma, kad Emmanuelis, įkvėptas ankstyvų santykių, parašė erotinį romaną.
Vienas šeimos draugas iš E. Macrono gimtojo miesto teigė, kad ji atspausdino 300 puslapių rankraštį.
„Tai buvo drąsus romanas, šiek tiek nešvankus. Žinoma, veikėjų vardai nebuvo tie patys, bet manau, kad tuo metu jam reikėjo išreikšti savo jausmus“, - knygos ištraukose, kurias paskelbė žurnalas „Closer“, teigė neįvardytas kaimynas.
E. Macrono tarnybos atstovė spaudai komentuoti atsisakė.
Šią biografinę knygą parašė žinoma redaktorė, kurios bulvarinis žurnalas garsėja sensacingais straipsniais apie garsenybes.
Vaikystės draugai savo prisiminimuose apie ankstyvuosius Brigitte metus pasakojo, kad ji buvo jauniausia iš šešių vaikų. Ji buvo išlepinta ir linksma paauglė, tris metus nuo 1967-ųjų priklausiusi Amjeno dailiojo čiuožimo komandai.
„Kadangi buvo jauniausia didelės šeimos narė, ji galėjo mėgautis nemaža laisve“, - pasakojo vienas draugas.
Kitas bičiulis prisiminė, kad „už gerus pažymius ji gavo visą papuošalų rinkinuką iš sidabro“.
Knygoje knaisiojamasi ir po pirmąją Brigitte santuoką su Andre – Louis Auziere`u – bankininku, kuris apibūdinamas kaip „malonus, bet ne itin kalbus“ žmogus – tikra priešingybė ekstravertiškajai Brigitte.
Kai pora persikėlė prie Lilio, Brigitte rado būdą, kaip išnaudoti savo bendravimo su žmonėmis įgūdžius – vietos prekybos rūmuose ji pradėjo dirbti atstove spaudai.
„Ji labai spontaniškas asmuo. Jos elgesys neturi jokių filtrų, o kartais ir gynybinių mechanizmų. Tai yra tiek jos stiprybė, tiek pažeidžiama vieta“, - knygoje teigia prancūzų rašytojas Philippe Bessonas.
Knygoje skiriama daugybė laiko pokalbiams su buvusiais Brigitte Trogneux auklėtiniais apie tuos laikus, kai ji Amjeno vidurinėje mokykloje dirbo dramos būrelio mokytoja. Būtent tuomet 1993 metais ji padėjo savo mokiniui Emmanueliui Macronui perrašyti Eduardo De Filippo kūrinį „The Art of Comedy“ („Komedijos menas“).
„Pamenu, kaip vieną kartą tyrinėjome aistros koncepciją, sukėlusią klasėje nervingą tylą“, - prisiminimais dalijosi viena buvusi mokinė.
„Staiga ji linksmai pareiškia, kad retkarčiais leisti sau patirti malonumą yra geras dalykas! Ji tikrai mokėjo mus atpalaiduoti“.
Knygoje taip pat kalbama apie tai, kokį poveikį Brigitte padarė jos sesers žūtis. Jos vyresnioji sesuo 1961 metais kartu su savo vyru ir jųdviejų šešerių metukų dukrele žuvo per autoavariją.
M. Brun knygoje rašoma, kad Brigitte po šios tragedijos pasislėpė po apsauginiais šarvais.
1982 metais, kai jai buvo 29-eri ir ji dar nedirbo mokytoja, Brigitte įsidarbino Šiaurės Kalė Prekybos rūmų spaudos sekretore.
M. Brun rašo, kad dvejus metus trukęs darbas „ją tenkino, bet netapo jos pašaukimu“.
1984 metais dėl pirmojo vyro darbo šeima persikėlė į Strasbūrą.
Per kitus penkerius metus ji aktyviai dalyvavo netoliese įsikūrusios Truchtersheimo komunos vietos politikoje ir įsitraukė į „Truchtersheimo rytojaus“ kampaniją, kuria siekė, kad jaunoms šeimoms būtų nustatytos nuomos kainų ribos ir kad mieste būtų įkurtas riedlenčių parkas.