Tačiau naujoje knygoje pateikiama netikėta įvykių versija – esą nacių lyderis paspruko iš savo slėptuvės, sėkmingai nuslėpė savo tapatybę ir mirė 1984 metais nedideliame miestelyje prie Brazilijos sienos su Bolivija. Ir tvirtinama, jog šią hipotezę įrodo autentiška nuotrauka, skelbia „The Daily Mail“.
Maža to, knygos autorė mano, jog fiureris iš pradžių spruko į Argentiną, o vėliau iš jos persikėlė į Paragvajų – galiausiai atsidūrė Brazilijos Mato Groso valstijoje, kur ieškojo paslėpto lobio. Paieškose jam talkino sąjungininkų iš Vatikano jam parūpintas žemėlapis.
Besislapstydamas A. Hitleris užmezgė ryšius su juodaode Cutinga – jų santykiai esą buvo akivaizdžiausias įrodymas, jog jis tiesiog negalėjo būti diktatorius, nekentęs visų, neatitinkančių jo propaguoto arijų idealo, skelbiama knygoje.
Knygos autorė Simoni Renee Guerreiro Dias pasakoja šią neįtikėtiną istoriją ir tvirtina, jog nacių lyderis savo mirtimi mirė sulaukęs 95 metų.
Knyga, pavadinimu „Hitler in Brazil – His Life and His Death“ (Hitleris Brazilijoje: jo gyvenimas ir mirtis), meta iššūkį įsisenėjusiam įsitikinimui, jog 1945 metų balandžio 30 dieną diktatorius nusišovė savo bunkeryje Berlyne.
Knygos autorė tvirtina, jog nacių lyderis nedideliame Nosa Senjora do Livramento miestelyje gyveno prisidengęs Adolfo Leipzigo vardu. Brazilė S. R. Guerreiro Diasteigia, jog A. Leipzigas vietinių buvo vadinamas Senuoju vokiečiu.
Dabar mokslininkė ketina pasinaudoti Izraelyje gyvenančio A. Hitlerio giminaičio DNR tyrimų rezultatais – jai belieka gauti leidimą ekshumuoti A. Leipzigo palaikus iš jo amžinojo poilsio vietos Nosa Senjora do Livramento miestelyje, atlikti DNR tyrimą ir gautus rezultatus sulyginti.
Žurnalistiką studijuojanti rašytoja susiejo fiurerio atvykimą į Braziliją susiejo su Vatikano pateiktu siūlymu dėl netoliese jo naujųjų namų palaidotų jėzuitų turtų nuosavybės teisių.
Autorė knygoje pažymi, jog Leipzigo pavardė Hitlerio pasirinkta neatsitiktinai – būtent Leipcigo mieste gimė fiurerio mylimiausias kompozitorius Bachas.
S. R. Guerreiro Diasteigia sako, jog jos įtarimai dėl tikrosios A. Leipzigo tapatybės dar išaugo, kai ji nuotraukų redagavimo programa nupiešė jam ūsus ir palygino gautą rezultatą su nacių lyderio nuotraukomis.
Kaip sako S. R. Guerreiro Diasteigia, neįvardyta lenkų kilmės vienuolė atpažino A. Hitlerį ligoninėje (tai buvo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje) ir pareikalavo nedelsiant išvykti - vienuolę nuramino tik ligoninės vadovas, paaiškinęs, jos nacių lyderis čia Vatikano nurodymu.
Brazilijos akademikai atmeta galimybę, kad A. Fiureris galėjo gyventi ir mirti Nosa Senjora do Livramento miestelyje.
Mato Groso universiteto istorijos profesorius Candido Moreira Rodriguesas teigia: „Nieko naujo, kad vis atsiranda asmenų, kurie tvirtina esą istorikai išgrynino naujų negirdėtų teorijų apie A. Hitlerį – neva jis gyveno Pietų Amerikoje ir galiausiai mirė vienoje iš regiono valstybių.“
Po karo pabėgo dešimtys tūkstančių nacių, tarp kurių ir liūdnai pagarsėję Adolfas Eichmannas ir Josefas Mengele.
A.Hitlerio mirtį tiriantiems specialistams buvo gana sunku – jiems trukdė bet kokių fizinių fiurerio mirties įrodymų trūkumas.
Įvairiausios sąmokslo teorijos, jog A. Hitleris tikrai nemirė Berlyno bunkeryje, dar labiau įsisiūbavo, kai 2009 metais atlikto bunkeryje rastų kaukolės detalių DNR tyrimo rezultatai atskleidė šokiruojančią tiesą – kaukolės liekanos priklausė moteriai.
Buvęs A. Hitlerio apsauginis Rochusas Mischas, kuris įvardijamas kaip paskutinis asmuo, matęs A. Hitlerį prieš jo mirtį, mirė praeitą rugsėjį, eidamas 97 metus.
R. Mischas, kuris gyveno slėptuvėje kartu su nacių lyderiu ir jo mylimąja, prieš mirtį sakė matęs, kaip, nuaidėjus šūviui, A. Hitleris sukniumba prie stalo.