62 metų autorius savo knygoje „Jack The Ripper: The Hand Of A Woman“ („Džekas Skerdikas: moters ranka“) teigia, jog Vaitčapelio monstru iš tikrųjų buvo tapusi Lizzie Williams, pagrindinio įtariamojo karaliaus gydytojo Johno Williamso žmona. Velse gimusi moteris esą žudė savo aukas, nes negalėjo susilaukti vaikų, o tokio motyvo įrodymas - trims aukoms išpjautos gimdos.
J. Morrisas iš Birmingamo taip pat atkreipia dėmesį, kad nė viena iš penkių nužudytų prostitučių nebuvo išprievartauta, o vienos iš jų - Annie Chapman – asmeniniai daiktai buvo išdėlioti prie jos kojų „moterišku būdu“.
Šalia kitos aukos - Catherine Eddowes – lavono buvo aptiktos sagutės nuo moteriškų batelių, o nužudytosios Mary Kelly židinio pelenuose buvo rasta moteriškų drabužių – lietpalčio, sijono ir skrybėlaitės – liekanų.
„Yra daug įkalčių, kurie, paimti atskirai, nieko nesako. Tačiau sudėjus juos draugėn, pradeda ryškėti moters žudikės atvejis“, - teigia autorius.
J. Morrisas nurodo ir tai, kad Lizzie vyras, seras Johnas Williamsas, Vaitčapelio rajone turėjęs abortų kliniką, buvo užmezgęs romaną su M. Kelly. Tai gali paaiškinti, kodėl su ja nužudymų virtinė baigiasi.
Lizzie Williams, kurios vardai ir mergautinė pavardė buvo Mary Elizabeth Ann Hughes, gimė 1850 metų vasario 7 dieną Velso pramonininko Richardo Hugheso šeimoje. Būdama 22 metų, ji ištekėjo už dešimčia metų vyresnio J. Williamso.
Elizabeth negalėjo susilaukti vaikų. Netrukus po paslaptingų ir šiurpių žmogžudysčių Lizzie pakriko nervai. Ji mirė nuo vėžio 1912 metais. Policija dėl žiaurių žmogžudysčių jos niekada neįtarė ir neapklausė.
Džekas Skerdikas rytiniuose Londono rajonuose siautėjo dešimt kruvinų savaičių 1888 metais. Visos penkios jo aukos - Mary Ann Nichols, Annie Chapman, Elizabeth Stride, Catherine Eddowes ir Mary Kelly - buvo prostitutės.
Kiekvienai aukai žudikas perrėždavo gerklę, o trims moterims buvo išpjautos ir gimdos. Manoma, kad maniakas buvo susipažinęs su medicina, nes mėsinėdamas aukas skalpeliu darbavosi gana profesionaliai.
Tuo metu britų policija dėl didelio atgarsio susilaukusių žmogžudysčių patikrino iki 200 žmonių, o įtariamaisiais buvo tapę dešimt asmenų.
Tarp įtariamųjų buvo atsidūręs Aaronas Kosminski, gyvenęs netoli šiurpių nusikaltimų vietos. Jis nekentė moterų, o ypač prostitučių. Vienas liudininkas neva atpažino jį kaip žudiką, tačiau tik po pusantrų metų. Taip pat paaiškėjo, jog A. Kosminski visiškai neišmanė medicinos.
Antras įtariamasis George`as Chapmanas buvo baigęs medicinos universitetą. Jis nužudė tris savo žmonas ir mėgino susidoroti su ketvirtąja. Galiausiai įtarimai jam buvo panaikinti, nes jis savo aukas nunuodydavo, o Džekas Skerdikas žudė skalpeliu. Be to, 1888-aisiais G. Chapmanui buvo tik 23 metai, o Džekui Skerdikui liudininkai davė daugiau metų.
Trečiu įtariamuoju buvo tapęs karalienės Viktorijos vaikaitis, princas Albertas Victoras. Jis buvo įtariamas dėl žmogžudysčių, nes sirgo sifiliu. Detektyvai manė, kad dėl šios ligos jis galėjo išprotėti ir įvykdyti šiuos nusikaltimus. Be to, sklido kalbos, kad princas buvo susilaukęs vaiko su moterimi iš žemiausio sluoksnio. Ji gyveno rytinėje Londono dalyje, todėl jis dažnai ten lankydavosi. Tačiau kiti istorikai nustatė, kad princo dienoraštyje yra įrašų, rodančių, kad tuo metu, kai buvo įvykdytos žmogžudystės, jis buvo išvykęs iš Londono.
Dar vienu įtariamuoju buvo laikomas amerikiečių šundaktaris Francis Tumblety, kuris gydė žolelėmis, neturėdamas licencijos. Jis buvo sulaikytas dėl vienos žmogžudystės, bet kai policija paleido jį už užstatą, pabėgo nuo persekiojimo į Jungtines Valstijas. Istorikai mano, kad jis yra nesusijęs su Džeko Skerdiko žmogžudystėmis, nes turėjo homoseksualių polinkių: tokie žmonės būtų žudę savo lyties asmenis.