47-erių K. Kallas turi teisininkės išsilavinimą ir pirmą kartą į Estijos parlamentą pateko prieš daugiau kaip dešimtmetį 2011 metais. Tąkart ji išrinkta kartu su savo tėvo įkurta liberalios pakraipos Reformų partija ir buvo šios politinės jėgos atstovė parlamente bei vadovavo Industrijos, tyrimų ir energetikos komitetui. Po penkerių metų moteris tapo ir partijos pirmininke.
2014 metais K. Kallas pateko į Europos Parlamentą. Leidinys „Politiko“ moterį jau tąkart buvo įtraukęs į 40 įtakingiausių tos kadencijos europarlamentarų sąrašą ir įvardijo kaip vieną įtakingiausių moterų Briuselyje, atkreipiant dėmesį į jos darbą technologinių klausimų srityje. K. Kallas yra išleidusi autobiografinę knygą apie darbą šioje institucijoje.
Pirmoji Estijos premjerė moteris
Estijos ministrės pirmininkės pareigas K. Kallas pradėjo eiti 2021 metų sausį po to, kai kilus skandalui dėl Centro partijos bendrapartiečiams pareikštų įtarimų korupcija tuometinis premjeras Jūris Ratas pasitraukė iš posto.
Politikė tapo pirmąja moterimi, užėmusia Estijos ministro pirmininko pareigas.
Pernai vykusiuose Estijos parlamento rinkimuose K. Kallas vadovaujama Reformų partija surinko daugiausia balsų ir gavo mandatą formuoti valdančiąją koaliciją.
Arši Rusijos kritikė
Estijo politikė laikoma griežtos Vakarų pozicijos Maskvos atžvilgiu šalininke. Po jos nominavimo Briuselyje žurnalistams K. Kallas tikino, kad tai nesikeis.
„Juk mes remiame svarbias Europos vertybes – demokratiją, teritorinį vientisumą, suverenumą. Šie dalykai ir kare Ukrainoje pastatyti ant kortos“, – kalbėjo K. Kallas.
Jos darbotvarkėje Ukrainos klausimas buvo aktualus nuo pat jos įsitraukimo į europinę politiką. Moteris nuo 2014 metų buvo ES-Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto delegacijos vicepirmininke ir plėtojo Bendrijos ryšius su Kyjivu.
Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, K. Kallas pasižymėjo kaip viena ryškiausių Ukrainos rėmėjų tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygiu. britų leidinys „New Statesman“ ją įvardijo „Europos naująja geležine ledi“.
K. Kallas palaiko Ukrianos narystę ES ir tvirtina, kad tai yra moralinė pareiga.
Jai vadovaujant Estijos ministrų kabinetui, šalis proporcingai skyrė daugiau paramos Ukrainai nei bet kuri kita valstybė - daugiau kaip 1,3 proc. nuo BVP.
K. Kallas laikosi pozicijos, kad rusų judėjimas Europoje turi būti ribojamas ir yra nepriimtinas Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą. Ji yra sakiusi, jog kelionės ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė.
Politikė anksčiau atmetė bet kokį galimą taikos susitarimą, kuris atiduotų dalį Ukrainos teritorijos Rusijai.
K. Kallas pasisako už didesnį artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai bei NATO gynybos stiprinimą.
Šių metų vasarį K. Kallas buvo įtraukta į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą. Jai pareikšti baudžiamieji kaltinimais dėl sovietinio Antrojo pasaulinio karo monumento pašalinimo Estijoje. Pati poltiikė tai įvertino kaip Kremliaus bauginimo traktiką.
Pernai Estijos premjerė buvo minima kaip galima kandidatė į NATO generalinio sekretoriaus postą vietoj Jenso Stoltenbergo.
Išgyveno pasitikėjimo krizę
Pernai Estiją sukrėtė skandalas dėl K. Kallas vyro Arvo Halliko verslo ryšių su Rusija. Vietos žiniasklaida paskelbė, kad nors premjerės poste esanti jo žmona paragino Estijos įmones nutraukti veiklą su Rusijoje, transporto bendrovė „Stark Logistics“, kurios ketvirtadalis akcijų ir priklausė sutuoktiniui, toliau ten gabeno žaliavas ir iš to nuo invazijos pradžios gavo apie 1,5 mlrd. eurų pajamų.
K. Kallas tąkart pripažino vyro indėlį šiame versle, tačiau tvirtino, kad nei ji, nei jos sutuoktinis nepadarė nieko nederamo, nes įmonės veikla siekta padėti Estijos klientui. Politikė patikino, jog „nė vienas euras, doleris ar rublis“ nebuvo išleistas Rusijoje ir neprisidėjo prie agresorės ekonomikos.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad minėtoji bendrovė per aštuonis mėnesius nuo karo pradžios Rusijoje pardavė prekių už 17 mln. eurų, o K. Kallas sutuoktinio verslo partneris pripažino, jog jų bendrovė Rusijos rinkoje per pusmetį pardavė prekių už daugiau kaip 30 mln. eurų bei bendradarbiavo su sankcionuojamais asmenimis.
Po šio skandalo apklausos rodė piliečių nepasitenkinimą ir daugiau kaip pusė respondentų pasisakė, kad K. Kallas turėtų pasitraukti iš ministrės pirmininkės pareigų. Ji atsisakė palikti postą ir tai vadino oponentų vykdoma raganų medžiokle.
Tėvas - žymus Estijos politikas
K. Kallas į politiką patraukė ne atsitiktinai. Jos tėvas Siimas Kallasas prieš porą dešimtmečių taip pat ėjo Estijos ministro pirmininko pareigas, o nuo 2004-ųjų dešimt metų buvo Europos Komisijos narys.
Šeimoje tai buvo ne vienintelis pasižymėjęs pavyzdys - politikės prosenelis Eduardas Alveris XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje vadovavo Estijos gynybos lygai ir kovėsi dėl šalies nepriklausomybės. Jis taip pat vadovavo Estijos policijai bei šalies vidaus saugumo tarnyboje.
Delfi primena, kad ES lyderiai sutarė dėl aukščiausių Bendrijos postų. K. Kallas nominuota ES užsienio politikos įgaliotine, Ursula von der Leyen - antarajai kadencijai Europos Komisijos pirmininkės poste, o buvęs Portugalijos premjeras Antonio Kosta turėtų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininku.
Didžiosioms Europos partijų šeimoms savaitės viduryje pasiekus atitinkamą susitarimą, jau prieš prasidedant viršūnių susitikimui beveik nebuvo abejonių, kad aukščiausi postai atiteks būtent šiems politikams.
