Referendumas yra dalis per derybas kruopščiai parengto dekolonizacijos plano. 1998 metais priimtas Numėjos susitarimas turėjo užbaigti pražūtingą konfliktą tarp Naujosios Kaledonijos autochtonų kanakų, daugiausiai remiančių nepriklausomybę, ir europiečių naujakurių palikuonių, vadinamų „kaldošais“.
9-ame dešimtmetyje salyną krėtusio smurto kulminaciją 1988 metais žymėjo kruvina įkaitų drama, per kurią žuvo 19 separatistų ir šeši policijos bei specialiųjų pajėgų nariai.
Koronaviruso pandemija balsavimui Naujojoje Kaledonijoje poveikio beveik nedaro, nes šioje atokioje teritorijoje COVID-19 neišplito. 294 balsavimo apylinkės atsidarė sekmadienį 8 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku ir veiks iki 18 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Šis balsavimas dėl nepriklausomybės Naujojoje Kaledonijoje yra jau antrasis. Per 2018 metais surengtą plebiscitą 56,7 proc. balsavusiųjų pasirinko, kad teritorija išliktų Prancūzijos dalimi.
Vis dėlto šie rezultatai žymėjo nepriklausomybės šalininkų pozicijų sustiprėjimą, todėl ši stovykla turi vilčių, kad šįkart svarstyklės pakryps į kitą pusę.
Iki sekmadienio vidurdienio rinkėjų aktyvumas pasiekė 49 proc. – tai keliais procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu etapu per 2018 metų balsavimą. Pranešta, kad prie kai kurių rinkimų apylinkių sostinėje Numėjoje rinkėjams tekdavo laukti po kelias valandas.
Politikos apžvalgininkai sako, kad nepriklausomybės idėja vargu ar sulauks daugumos balsų, nors gyventojų apklausų nebuvo surengta.
Jeigu nepriklausomybės būtų atsisakyta, dar būtų galimybė iki 2022 metų surengti kitą plebiscitą, jeigu jo paprašytų bent trečdalis vietos parlamento narių.