Referendumas yra dalis per derybas kruopščiai parengto dekolonizacijos plano. 1998 metais priimtas Numėjos susitarimas turėjo užbaigti pražūtingą konfliktą tarp Naujosios Kaledonijos autochtonų kanakų, daugiausiai remiančių nepriklausomybę, ir europiečių naujakurių palikuonių, vadinamų „kaldošais“.
9-ame dešimtmetyje salyną krėtusio smurto kulminaciją 1988 metais žymėjo kruvina įkaitų drama, per kurią žuvo 19 separatistų ir šeši policijos bei specialiųjų pajėgų nariai.
Koronaviruso pandemija balsavimui Naujojoje Kaledonijoje poveikio beveik nedarys, nes šioje atokioje teritorijoje COVID-19 neišplito. Balsavimo apylinkės atsidarys sekmadienį 8 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku ir veiks iki 18 val. (10 valandos).
Šis balsavimas dėl nepriklausomybės Naujojoje Kaledonijoje bus jau antrasis. Per 2018 metais surengtą plebiscitą 56,7 proc. balsavusiųjų pasirinko, kad teritorija išliktų Prancūzijos dalimi.
Vis dėlto šie rezultatai žymėjo nepriklausomybės šalininkų pozicijų sustiprėjimą, todėl ši stovykla turi vilčių, kad šįkart svarstyklės pakryps į kitą pusę.
Politikos apžvalgininkai sako, kad nepriklausomybės idėja vargu ar sulauks daugumos balsų, nors gyventojų nuotaikas galinčių padėti tiksliau prognozuoti apklausų nebuvo surengta.
„Nustebčiau, jeigu „Taip“ stovykla laimėtų“, – sakė Numėjoje dirbantis geopolitikos ekspertas Pierre'as-Christophe'as Pantzas (Pjeras Kristofas Pancas).
Anot jo, atotrūkis tarp abiejų stovyklų galėtų sumažėti, jeigu dalis iš dešimčių tūkstančių rinkėjų, nedalyvavusių 2018 metų balsavime, būtų įtikinti palaikyti nepriklausomybės siekį.
Jeigu nepriklausomybės būtų atsisakyta, dar būtų galimybė iki 2022 metų surengti kitą plebiscitą, jeigu jo paprašytų bent trečdalis vietos parlamento narių.
„Kiekvienas žino, kad sekmadienį nebus jokių pokyčių“, – tvirtai prognozavo vietos vyriausybės vadovas Thierry Santa (Tjeri Santa), pasisakantis, kad būtų išlaikytas esamas ryšys su Prancūzija.