Šie rinkimai buvo neeiliniai, kadangi ankstesnę vyriausybę teko paleisti vasario 2 d., kai iš jos pasitraukė penki ministrai – nepriklausomybės šalininkai. Naujajame kabinete šios stovyklos atstovai užima šešias vietas iš 11.

Stebėtojai pažymi, kad tokia persvara vyriausybėje atsirado pirmą kartą nuo 1998 metų, kai Naujosios Kaledonijos sostinėje Numėjoje buvo sudaryta sutartis dėl kai kurių Prancūzijos įgaliojimų perdavimo vietos valdžiai. Paryžiaus žinioje liko gynybos, teisingumo, vidaus saugumo ir valiutos emisijos klausimai.

Šioje sutartyje taip pat numatoma, kad Naujojoje Kaledonijoje turi būti surengti trys referendumai dėl nepriklausomybės. Pirmasis įvyko 2018 metų lapkritį, antrasis – 2020 metų spalį. Abu referendumai baigėsi „lojalistų“ pergale – jų persvara sudarė atitinkamai 13,3 proc. ir 6,5 proc.

Reikia pažymėti, kad, pagal sutarties sąlygas, balsuoti galėjo tik tie žmonės, kurie apsigyveno salų teritorijoje ne vėliau kaip 1994 metais. Vis dėlto nepriklausomybės šalininkai neatsisako savo ketinimų ir tikisi surengti paskutinį numatytą referendumą dėl apsisprendimo 2022 metais.

Naujoji Kaledonija - Prancūzijos užjūrio administracinis-teritorinis darinys, turintis ypatingąjį statusą, kurį ji gavo 1988 metais pagal Matinjono susitarimus. Ten daugelį metų tvyro didelė etninė įtampa, susiduriama su socialiniais ir ekonominiais sunkumais, kurie dar labiau kursto separatistines nuotaikas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)