Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsalapių, G. Boricas pirmauja su 55,86 proc. balsų. Tuo metu jo varžovas kraštutinės dešiniosios Respublikonų partijos 55 metų kandidatas Jose Antonio Kastas surinko 44 proc. balsų, informavo rinkimų komisija.
Sekmadienį Santjago gatvėse tvyrojo šventinės nuotaikos, G. Boricui šiuose rinkimuose, per kuriuos šalis pasidalijo į dvi priešingas stovyklas, netikėtai didžiuliu atotrūkiu aplenkus kraštutinių dešiniųjų kandidatą ir tapus jauniausiu į Čilės prezidento postą išrinktu politiku.
J. A. Kastas pripažino pralaimėjimą dar prieš paskelbiant galutinius rezultatus.
Kraštutinių dešiniųjų kandidatui pripažinus varžovo pergalę, dešimtys tūkstančių čiliečių išėjo į sostinės ir kitų šalies miestų gatves. Jie sveikino G. Boricą spausdami mašinų garso signalus, mojuodami plakatais su jį palaikančiais šūkiais ir vaivorykštės spalvų LGBTQ vėliavomis bei skanduodami „Tegyvuoja Čilė!“
Dangų virš sostinės nušvietė spalvingų fejerverkų salvės.
„Esu nepaprastai susijaudinusi, man rieda džiaugsmo ašaros. Sudavėme smūgį fašizmui!“ – naujienų agentūrai AFP sakė 45 metų farmacininkė Jennie Enriquez.
„Esu laimingas, nes bus daug pokyčių, kurie bus naudingi žmonėms ir darbininkų klasei“, – pridūrė 58 metų statybininkas Luisas Astorga.
G. Boricas rinkimų kampanijos metu žadėjo, kad tapęs prezidentu kurtų gerovės valstybę, padidintų mokesčius ir socialines išlaidas šalyje, kurioje yra vienas didžiausių pasaulyje atotrūkių tarp turtingųjų ir skurstančiųjų.
G. Boricas, politinių priešininkų vadinamas „komunistu“, savo pirmame oficialiame kreipimesi sekmadienį žadėjo „išplėsti socialines teises“ Čilėje, tačiau sakė darysiąs tai su „fiskaline atsakomybe“.
„Padarysime tai saugodami mūsų makroekonomiką, padarysime tai gerai,.. kad padidintume pensijas ir užtikrintume geresnę sveikatos priežiūrą“, – sakė išrinktasis prezidentas, kurio vadovaujamam aljansui priklauso Čilės komunistų partija.
„Nuostabus triumfas“
J. A. Kastas pasveikino G. Boricą su „nuostabiu triumfu“.
„Nuo šiandien jis yra išrinktasis Čilės prezidentas ir nusipelno visų mūsų pagarbos bei konstruktyvaus bendradarbiavimo. Visada svarbiausia yra Čilė“, – kalbėjo jis.
J. A. Kastas yra brutalaus diktatoriaus Augusto Pinocheto ir jo neoliberalaus ekonomikos modelio, kuris padėjo Čilei tapti santykinai turtinga, bet leido giliai įsišaknyti socialinei nelygybei, apologetas.
Jis pasisako prieš tos pačios lyties asmenų santuokas, kontracepciją bei abortus. Anksčiau J. A. Kastas žadėjo, kad tapęs prezidentu panaikintų Moterų reikalų ministeriją, tačiau vėliau šio pažado atsisakė.
Negalutiniai duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas siekė daugiau kaip 55 proc. ir buvo didžiausias nuo 2012 metų, kai balsavimas Čilėje tapo savanoriškas.
G. Boricas laimėjo beveik milijono balsų persvara. Iš balsavimo teisę turinčių 15 mln. čiliečių savo balsus sekmadienį atidavė 8,3 mln. rinkėjų.
„Akivaizdu, kad daugiau jaunų žmonių atėjo balsuoti... Panašu, kad G. Boricui pavyko mobilizuoti jaunimą – segmentą, kurį sudėtingiau mobilizuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Claudia Heiss iš Čilės universiteto.
„Visi [J. A. Kasto] pasisakymai, nukreipti prieš teises, moteris ir homoseksualius asmenis, manau, padėjo mobilizuoti tą jaunimo segmentą“, – pridūrė ji.
Naujojo prezidento laukia nelengvas uždavinys sutelkti visuomenę po ją smarkiai suskaldžiusios rinkimų kampanijos, kurią lydėjo priešiška retorika ir melagienų srautas.
Šaliai, nuo A. Pinocheto nušalinimo ir grįžimo prie demokratijos prieš 31 metus balsuodavusiai už centristus, šįsyk teko rinktis tarp dviejų priešingose politinio spektro pusėse esančių politikos autsaiderių.
G. Boricas sekmadienį pakartojo sieksiantis „humaniškesnės, oresnės, labiau egalitarinės Čilės“.
G. Boricas jau sulaukė virtinės sveikinimų iš kitų Lotynų Amerikos šalių vadovų, pradedant kairiųjų pažiūrų Kubos bei Argentinos lyderiais Migueliu Diazu-Caneliu ir Alberto Fernandezo ir baigiant dešiniojo sparno atstovais Kolumbijos bei Ekvadoro vadovais Ivanu Duque bei Guillermo Lasso.
Jį jau pasveikino ir buvęs Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva.
G. Boricas ir J. A. Kastas sušvelnino savo politikos pasiūlymus, siekdami palenkti į savo pusę čiliečius, po pirmojo prezidento rinkimų turo likusius be centristinių pažiūrų kandidato. Jie abu atstovauja partijoms, niekada nedirbusioms vyriausybėje.
„Visų čiliečių prezidentas“
Čilė išgyvena reikšmingų pokyčių laikotarpį po pernai vykusio referendumo, kuriame rinkėjai triuškinama balsų dauguma pasisakė už tai, kad būtų parengta nauja konstitucija, pakeisianti Pagrindinį įstatymą, galiojantį nuo A. Pinocheto karinės diktatūros laikų.
Nauja konstitucija buvo vienas svarbiausių 2019 metų rudenį šalyje vykusių protestų dalyvių reikalavimų. Spalį prasidėję protestai peraugo į kelis mėnesius trukusias plataus masto demonstracijas prieš socialinę ir ekonominę nelygybę. Tie neramumai pareikalavo dešimčių gyvybių.
Konstituciją rengia gegužę išrinktas specialus organas, kurio dauguma narių yra kairiųjų pažiūrų. Jos projektas turi būti baigtas rengti ateinančiais metais.
Prezidentas Sebastianas Pinera, paliekantis postą praradęs populiarumą, sekmadienį sakė, kad šalys gyvena „itin didžiulio susiskaldymo, priešpriešos, nesutarimų sąlygomis“.
Jis paragino savo įpėdinį nepamiršti, kad bus „ne tik jį palaikančių, bet visų čiliečių prezidentas“.
G. Boricas bus inauguruotas ateinančių metų kovą.