Parlamento pirmininkas Norbertas Lammertas sekmadienį sakė, kad J.Gauckas, kurį rėmė dauguma didžiųjų partijų, gavo 991 iš 1 232 atiduotų balsų.
Pasak pirmininko, buvusių komunistų partijos "Kairė" ("Die Linke") kandidatė Beate Klarsfeld, garsi nacių medžiotoja, gavo 126 balsus, o 108 parlamentarai susilaikė.
Naująjį valstybės vadovą, kurio postas yra daugiausia reprezentacinis, išrinko speciali parlamentinė asamblėja, kurią sudarė daugiausia nacionalinio ir regioninių parlamentų nariai.
72 metų J.Gauckas, buvęs pastorius, kuris nepritarė komunistiniam buvusios Rytų Vokietijos režimui, po Vokietijos susivienijimo 1990 metais dešimtmetį vadovavo agentūrai, tvarkiusiai komunistų žvalgybos agentūros archyvus.
"Koks nuostabus sekmadienis", - pasakė J.Gauckas ir šie jo žodžiai Reichstago pastate Berlyno centre buvo palydėti audringais plojimais.
"Priimu šias pareigas. Po ilgų 20 amžiaus politinių klaidžiojimų, aš tai darau su begaliniu dėkingumu asmens, kuris galiausiai ir netikėtai vėl rado savo namus ir kuris pastaruosius 20 metų jautė malonumą dalyvauti demokratinėje visuomenėje", - sakė Gauckas.
"Visiškai įmanoma, kad nepajėgsiu įgyvendinti visų jūsų lūkesčių, - sakė jis. - Bet vieną dalyką galiu pažadėti: visomis savo jėgomis ir visa širdimi vykdysiu atsakomybę, kurią šiandien man patikėjote."
Tai buvo jau treti Vokietijos prezidento rinkimai per trejus pastaruosius metus; jie įvyko po dviejų J.Gaucko pirmtakų staigių atsistatydinimų.
J.Gauckas liuteronų dvasininku tapo komunistinėje valstybėje ir sąlygine Bažnyčioms suteikta laisve naudojosi žmogaus teisėms ginti. Vėliau jis tapo vienu taikios revoliucijos, kuri padėjo 1989 metais nuversti Berlyno sieną, lyderių ir kovojo už tai, kad visuomenė galėtų susipažinti su slaptosios policijos "Stasi" archyvais.
Kanclerė Angela Merkel, kuri taip pat augo komunistinėje Rytų Vokietijoje, vasario mėnesį parėmė 72 metų J.Gaucko kandidatūrą. Tai įvyko iš prezidento posto atsistatydinus jos buvusiam sąjungininkui Christianui Wulffui, kurį užklupo skandalai dėl nesąžiningumo.
Ch.Wulffas, turėjęs dirbti penkerių metų kadenciją, dirbo tik 20 mėnesių. Savo laiku jis pakeitė Horstą Koehlerį, buvusį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovą, pasitraukusį kilus triukšmui dėl jo komentarų, kuriais, kaip buvo manoma, teisinamas kariškių panaudojimas Vokietijos ekonominiais interesais"
Viena opozicinės Žaliųjų partijos, kuri taip pat rėmė J.Gaucko kandidatūrą, lyderių Claudia Roth sakė, jog šalis tikisi, kad J.Gauckas "grąžins šiam smarkiai diskredituotam postui orumą ir pagarbą".
Visuomeninės televizijos ARD užsakymu atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti šeštadienį, parodė, kad 80 proc. respondentų laiko jį pasitikėjimo vertu žmogumi.