Šių metų Frankfurto knygų mugėje daugiausia dėmesio skiriama karo nuniokotai Ukrainai, kurios didžiuliame stende visą savaitę lankėsi daug autorių ir industrijos atstovų.
„Užuot importavusi kultūrą, Rusija importuoja mirtį, – vaizdo kreipimesi į knygų mugę sakė V. Zelenskis. – Taigi prašau jūsų padaryti viską, kad žmonės sužinotų apie terorą, kurį Rusija atnešė į Ukrainą.“
„Žinojimas yra atsakymas, – tęsė jis. – Knygos, dokumentinių filmų scenarijai, straipsniai, pranešimai – tai yra atsakymai.“
V. Zelenskio žmona, Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, šeštadienį gyvai kalbės šalutiniame renginyje.
Organizatoriai ir dalyviai mano, kad tokie didelio atgarsio sulaukiantys renginiai yra labai svarbūs skleidžiant Ukrainos kultūrą, Rusijos propagandai, anot jų, bandant sunaikinti šalies tapatybę.
Tuo metu Rusijos valstybinėms institucijoms, kurios paprastai būna atsakingos už savo šalies stendus, dalyvauti Frankfurto knygų mugėje uždrausta. Vietoje jų renginyje pasirodė žymūs prezidento Vladimiro Putino oponentai.
„Žinių trūkumas“
Savo kalboje V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmesį į tuos, kurie nepasmerkė Rusijos agresijos.
„Turime būti atviri – Europoje vis dar yra daug visuomenės veikėjų, kurie skatina „suprasti“ Rusiją“, – sakė jis.
„Šie žmonės dirba įvairiose srityse: politikoje, versle, nevyriausybinėse organizacijose ir žiniasklaidoje. (...) Kodėl tai įmanoma?... vienintelis atsakymas – žinių deficitas“, – teigė jis.
Rusijos opozicijos atstovų diskusijoje pagrindinis įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas sakė, kad V. Putino paskelbta dalinė mobilizacija sukėlė didėjantį šalies gyventojų nepasitenkinimą karu.
„Po rugsėjo 21 dienos – po mobilizacijos – daug kas pasikeitė“, – sakė jis ir pridūrė, kad šis žingsnis šalyje pažadino „miegančią daugumą“.
„Idėjai, kad nereikia užduoti klausimų apie politiką ir tada įmanoma normali gyvenimo kokybė, atėjo galas“, – teigė jis.
Anot L. Volkovo, dabar žmonės klausia: „Kodėl mano tėvas, brolis, sūnus eina į šį karą?“
Rusijos disidentai buvo entuziastingai sutikti per jų diskusiją, o Ukrainos stendas mugėje taip pat sulaukė nemažai lankytojų.
„Kovoti menu“
Kultūros ministerijai priklausančio Ukrainos knygų instituto atstovė Sofija Čeliak pabrėžė Ukrainos industrijos atstovų pastangas dalyvauti mugėje.
Baldų ir knygų gabenimas sausuma į Frankfurtą buvo didelis iššūkis, pasakojo prie stendo organizavimo prisidėjusi S. Čeliak.
„Dėl išpuolių viskas buvo uždaryta. Buvo gana sunku rasti automobilį ir organizuoti visą procesą“, – sakė ji.
Tačiau stendas yra, jame – daugybė įvairiausių ukrainietiškų knygų. Jame taip pat yra scena, virš kurios, Ukrainoje pasigirdus oro pavojaus sirenoms, mirksi raudona šviesa.
Penkias dienas trunkančioje mugėje, kuri vyks iki sekmadienio, dalyvauja 46 Ukrainos leidėjai. Tarp daugybės mugėje dalyvaujančių autorių yra ir žinomas „pankų poetas“ Serhijus Žadanas.
Nors Ukrainos leidybos pramonė po Rusijos invazijos vasario mėnesį iš pradžių sustojo, vėliau vėl atgijo.
Pardavimai galbūt nėra tokie, kokie buvo prieš konfliktą, tačiau kai kurios knygų rūšys vis dar populiarios, sakė S. Čeliak. Tai – knygos apie Ukrainos istoriją ir apie tai, kaip dorotis su traumomis.
Vienas iš ukrainiečių, įdėjęs daug pastangų, kad dalyvautų mugėje, buvo iliustratorius Olehas Hryščenka, užtrukęs 17 valandų kelionėje autobusu ir lėktuvu į Frankfurtą.
Tačiau jam tai buvo būdas pasipriešinti V. Putino Rusijai.
„Aš nestojau į kariuomenę, bet mes galime kovoti savo menu“, – sakė 37 metų O. Hryščenka naujienų agentūrai AFP Ukrainos iliustruotojų grupės „Pictoric“ darbų parodoje.
„Daug ukrainiečių menininkų įstojo į kariuomenę, ir aš tuo didžiuojuosi, bet man geriau sekasi piešti, o ne šaudyti“, – teigė jis.
Kartu su savo mergina, kuri taip pat yra iliustratorė, keliavęs O. Hryščenka sakė, kad kelionė buvo varginanti, tačiau jie jautė, kad privalo dalyvauti.
„Būčiau keliavęs net 20 ar 30 valandų“, – sakė jis.