Kaip teigia K. Jarmyš, L. Navalnaja atsisako derėtis, nes tyrėjai neturi įgaliojimų nuspręsti, kaip ir kur ji turėtų palaidoti savo sūnų.
„Ji (A. Navalno motina) reikalauja laikytis įstatymų, įpareigojančių tyrėjus per dvi dienas nuo mirties priežasties nustatymo atiduoti kūną. Pagal pasirašytus medicininius dokumentus šios dvi dienos baigiasi rytoj“, – socialiniame tinkle „X“ rašo K. Jarmyš.
A. Navalno motina L. Navalnaja ketvirtadienį pranešė, esą tyrėjai atsisakė atiduoti sūnaus kūną ir reikalauja, kad jis būtų palaidotas paslapčiomis. Jei ji su tuo nesutiks, tyrėjai grasina ką nors padaryti su A. Navalno kūnu, sakė L. Navalnaja.
Vaizdo įrašu išplatintame kreipimesi ketvirtadienį moteris nurodė tyrėjo pavardę. „Tyrėjas Varapajevas man tiesiai šviesiai pasakė, kad laikas ne mano pusėje, nes palaikai ỹra“, – nurodė ji.
Rusijos tiriamasis leidinys „Agenstvo“ pasidomėjo šiuo tyrėju ir pasistengė surinkti visą prieinamą informaciją.
Aleksandras Varapajevas yra Rusijos Tyrimų komiteto Jamalo nencų autonominės apygardos Tyrimų valdybos tyrėjas, kuriam pavedamos ypač svarbios bylos, rašoma valdybos svetainėje. Remiantis nutekinta informacija, Jamalo nencų autonominės apygardos valdyboje A. Varapajevas pradėjo dirbti tik 2019 metais ir iš pradžių ėjo vyresniojo tyrėjo pareigas. Anksčiau jis dirbo Surgute (Chantų-mansių autonominė apygarda), kur taip pat užėmė vyresniojo tyrėjo postą.
Tyrimų komitete A. Varapajevas darbuojasi nuo 2012 metų. 2013 metais įvyko pirmoji jam pavesta žiniasklaidos akiratin patekusi byla. Tada Surgute jau dirbęs tyrėjas žurnalistams pasakojo apie žmogų nužudžiusio Tadžikistano piliečio sulaikymą.
2015 metais jam teko kita visuotinio dėmesio sulaukusi byla. Tąkart Surguto vandens parke nuskendo aštuonerių metų vaikas. Per interviu televizijos kanalui NTV A. Varapajevas tada nurodė, kad įtariamasis – baseino direktorius – sulaikytas.
Dar viena ažiotažą sukėlusi istorija, kurioje figūravo A. Varapajevo pavardė, – tai 2016 metais Jugros srityje portalo „O, Surgut“ redakcijoje įvykusi krata. Priežastimi surengti reidą tapo portale pasirodžiusi žinia, kurią Tyrimų komitetas siekė pavadinti dezinformacija. „Variantų turi nedaug: arba paneigimas, arba baudžiamoji byla“, – sakė tyrėjas vienam iš leidinio darbuotojų tada paviešintame vaizdo įraše.
2018 metais A. Varapajevas pasisakė apie tai, kokio likimo sulaukė kyšininkavimu ir turto prievartavimu apkaltintas Jamalo nencų autonominėje apygardoje veikusio „Rusijos pašto“ filialo direktorius.
2021 metų gruodį A. Varapajevas padavė į teismą Tyrimų valdybą, apkaltindamas ją darbo įstatymų pažeidimu. Vėliau ieškovas savo pretenzijas atsiėmė ir pareikalavo tą bylą pamiršti. Kas būtent tada sukėlė A. Varapajevo nepasitenkinimą, neaišku.
Remiantis gautais duomenimis, 2022 metais A. Varapajevo pajamos smarkiai išaugo. 2021 metais Jamalo nencų autonominėje apygardoje dirbantis tyrėjas gaudavo 1,3 mln. rublių (12,7 tūkst. eurų) (vidutiniškai 108 tūkst. rublių (1 050 eurų) per mėnesį), o 2022 metais – jau 2,7 mln. rublių (26,3 tūkst. eurų) (225 tūkst. rublių (2 184 eurų) per mėnesį). 2018 metais A. Varapajevas įsigijo naują automobilį – visureigį „KIA Sportage“. 2024 metais tokia transporto priemonė kainuoja ne mažiau kaip 2,85 mln. rublių (28 tūkst. eurų).
2015 metais kalbėdamas su žurnalistais A. Varapajevas tvirtino, kad į Tyrimų komitetą jį atvedė noras įgalinti teisingumą.
Į „Agenstvo“ žurnalisto skambutį A. Varapajevas neatsiliepė, o „Telegram“ paviešintą žinutę perskaitė, bet jokio atsakymo nepaliko.