Atvykę į šalį, N. Deva ir jo grupė, kurie faktiškai oficialiai neatstovavo Europos Sąjungai, buvo pasitikti skirtingai nei ES oficiali delegacija ryšiams su Kinija, – šiam vizitui buvo suteikta daugiau dėmesio. N. Deva su savo bendražygiais susitiko su tokiais svarbiais šalies pareigūnais kaip Li Zhanshu, Nacionalinio Liaudies Kongreso vadovu ir trečiu iš svarbiausių aukščiausio rango pareigūnų Kinijoje; Songu Tao, komunistų partijos tarptautinio skyriaus vadovu; ir Cai Qi, partijos vadovu Pekine, kuris priklauso Kinijos Politbiurui, sudarytam iš 25-ių narių.
„Aš gana glaudžiai bendradarbiauju su Kinija“, – interviu savo parlamento kabinete Strasbūre (Prancūzija), kalbėjo N. Deva. Jis patvirtino visus jo surengtus vizitus, kurie yra įrašyti Europos Parlamento interesų grupių registre ir yra teisėti remiantis įstatymų leidėjų elgsenos kodeksu.
Anot N. Devos, augantis susirūpinimas dėl Kinijos motyvų yra nepagrįstas ir kyla, kaip kad rodo jo asmeninė patirtis, dėl „nežinojimo“. Penkiolika metų artimai stebint Kiniją, „man į galvą nešauna nei viena didelė klaida, kurią ji būtų padariusi“, sakė jis.
Tuo metu, kai pasaulis vis skeptiškiau vertina Kinijos ekonominius ketinimus, N. Deva yra vienas iš vis gausėjančio Europos pareigūnų būrio, kurio dėmesio siekia Pekinas, idant įgyvendintų savo politinę darbotvarkę.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ kalbėjosi su daugiau nei dviem dešimtimis diplomatų, vyriausybės pareigūnų, įstatymų leidėjų bei verslo lyderių Kinijoje ir Europoje, kad galėtų atskleisti Pekino ryšius su prijaučiančiais politikais bei politinėmis partijomis visos Europos Sąjungos mastu.
Paaiškėjo, kad egzistuoja didelis plačiausio politinių įsitikinimų spektro ryšių tinklas, visi iš jų yra arba palankiai nusiteikę Kinijos atžvilgiu, arba yra atviri Kinijos argumentams. Tad matome Kinijos gynėjų grupę iš visos Europos, kurie užima plataus spektro pozicijas, – nuo raginimų palaikyti glaudesnį bei vyriausybinį bendradarbiavimą su Pekinu iki mėginimų pagražinti padėtį žmogaus teisių srityje.
Diskusijos su pareigūnais taip pat parodė:
Kinijos skverbimasis į Europos politinį klimatą neturi jokių geografinių ribų. Ją domina tiek Europos sunkiasvorės, tokios kaip Vokietija bei Prancūzija, tiek rytinės valstybės, pavyzdžiui, Rumunija ir Vengrija, tiek mažesnės strateginės valstybės, įskaitant Belgiją, Portugaliją, Graikiją ir Austriją.
Kinija nesinervina dėl politinės orientacijos. Pekinas tradiciškai palaiko ryšius su pagrindinėmis partijomis ir buvusiais komunistais Europoje: šiuo metu ji bando užmegzti ryšius su dešiniojo sparno populistais, pavyzdžiui, „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative für Deutschland, AfD), prieš imigraciją kovojančiais nacionalistais, įskaitant kraštutinių dešiniųjų „Austrijos laisvės partiją“ ir Italijos populistinę partiją „Penkių žvaigždučių judėjimą“.
Kinija paspartino savo skverbimąsi pastaraisiais mėnesiais, kai vyksta plataus masto Europos Parlamento (EP) rinkimų, numatytų šių metų gegužę, kampanija.
Pekino pastangos plėsti savo įtaką už pagrindinių Europos partijų ribų atsiperka, nes populizmas žemyne įgauna vis didesnį svorį. Italija yra pirmoji iš Didžiojo Septyneto (G7) šalių, kuri prisijungė prie Kinijos prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“ (Belt and Road Iniciative, BRI), iniciatyvos; tuo tarpu Vengrija, vadovaujama Viktoro Orbano, prieš dvejus metus atsisakė pasirašyti bendrą ES laišką, kuriame smerkiamas įtariamas Kinijoje sulaikytų žmogaus teisių gynėjų kankinimas.
Žvelgiant dar plačiau, Europa užsiima vis kritiškesnę poziciją Kinijos atžvilgiu, kaip ir Jungtinės Valstijos, Australija bei Kanada. Pekinas siekia, kad Europa neprisijungtų prie JAV ir kitų šalių prieš Kiniją nukreiptame fronte, sakė keli pareigūnai.
Šalys, įskaitant Rusiją, jau seniai mėgina daryti poveikį Europos politikai; vadinamosios „draugystės grupės“ egzistuoja tarp kitų šalių ir Europos Parlamento narių, ir jas Akredituotų valstybės politikos advokatų asociacija („Association of Accredited Public Policy Advocates to the European Union“) pripažįsta „lobistinės veiklos priemonėmis“. Iš tiesų, parlamentas neseniai nusprendė sugriežtinti savo reglamentą. Tačiau Kinijos pozicija atidžiai sekama, ypač po to, kai prezidento Xi Jinpingo vizitai Italijoje bei Prancūzijoje, vykę šių metų kovą, nesušvelnino Europos susirūpinimo dėl nederamos Kinijos įtakos.
„Viena šalis nepajėgi pasmerkti Kinijos vykdomos žmogaus teisių politikos, nes kinų investuotojai dalyvauja viename iš tų šalių uostų, – pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris. – Toks metodas tiesiog nesuveiks“.
Europa, jai tampant vis labiau priklausoma nuo Kinijos ekonomiškai, susiduria su dilema, kuri kuo toliau, tuo labiau kelia įtampą. Europos sąlyginis atvirumas daro ją patrauklesniu Kinijos investicijų taikiniu už Jungtines Valstijas, – per dešimtmetį iki 2017 metų pabaigos ES atlikta 45 proc. sandorių daugiau. Kinija jau dabar yra svarbiausia Vokietijos, didžiausios regiono ekonomikos, prekybos partnerė, bendros prekybos apimtys per 2018 metus išaugo 6,1 proc., pareiškė BGA eksportuotojų grupė savo metinėje prognozėje, perspėdama, kad „nėra jokio pagrindo šiuo metu tvyrančiai Kinijos fobijai“.
Pačiai Kinijai skverbimasis į Europą tampa savotiška apsidraudimo politika. Kiniją nemaloniai nustebino Donaldo Trumpo rinkimų pergalė 2016 metais ir jo administracijos ataka prieš tokias strategijas kaip Kinijos technologijos plėtros planas, vadinamas „Made in China 2025“, kuriuo šalis siekia tapti pasaulio lydere dešimtyje pagrindinių pramonės sričių. Kinija siekia apsidrausti ir išvengti tokių pat atakų Europoje.
Nemažai Europos diplomatų pranešė, kad Kinija neįprastai domisi ES rinkimais, ypač jai rūpi, kokį poveikį bloko vykdomai politikai Kinijos atžvilgiu gali nulemti populistų kandidatai. Pekine įsikūrusi šalies užsienio reikalų ministerija neatsiliepė į faksu nusiųstą prašymą pakomentuoti.
„Mes negalime leisti, kad mus užvaldytų abipusiai įtarimai, – kalbėjo Xi Jinpingas Paryžiuje po vizito Romoje, kur Italijos vyriausybė pasirašė „Juostos ir Kelio“ iniciatyvos memorandumą.
Šių metų balandžio 9-ąją Briuselyje įvyko ES ir Kinijos viršūnių susitikimas. Tarp Europos numatytų priemonių, minimas antidempingas, griežtesnė investicijų atranka ir pastangos palaikyti kibernetinio saugumo mechanizmus ir apsaugoti 5G ryšio tinklus nuo galimų saugumo rizikų, tokių kaip tos, kurios priskiriamos bendrovei „Huawei Technologies Co.“.
N. Deva pavadino nerimą dėl „Huawei“ „nesąmone“ ir pagyrė Italijos apsisprendimą prisijungti prie „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos, išsakydamas viltį, kad jos pavyzdžiu paseks daugiau ES šalių. Pareigūno nuomone, Kinija nebando daryti įtakos Europos politikams, – veikiau stengiasi išsiaiškinti, kodėl ji tapusi kritikos taikiniu.
„Aš manau, jie pirmiausia stengiasi suprasti, kodėl jie kritikuojami, – kalbėjo jis. – Todėl jiems reikalinga tarpininkų grupė, kuria jie galėtų pasitikėti ir kuri jiems atsakytų į klausimą: kodėl tai vyksta“.
Oficiali ES Parlamento delegacija ryšiams su Kinija skeptiškiau vertina Pekino motyvus. Kinija, vadovaujama Xi Jinpingo, demonstruoja „totalią kontrolės fobiją“, kuri verčia ES „pabusti“ ir gintis, kalbėjo Vokietijos socialdemokratų įstatymų leidėjas, pirmininkaujantis delegacijai Jo Leinenas.
„Iš draugiškos partnerės per kelerius metus ji virto nedraugiška konkurente“, – apie Kiniją kalbėjo J. Leinenas. Šiame kontekste jis paminėjo pramonės politiką, taip pat žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant uigūrų, musulmonų mažumų, sulaikymą, paragindamas ES pasirinkti „griežtesnį toną“.
Tokiomis aplinkybėmis Kinija spartina savo politinį bendradarbiavimą įvairiomis skirtingomis priemonėmis. Pavyzdžiui, vyriausybinės organizacijos, tokios kaip Kinijos liaudies draugystės su užsienio šalimis asociacija, taip pat komunistų partijos organizacijos, pavyzdžiui, Tarptautinių ryšių departamentas ir Suvienytojo fronto departamentas, nusiuntė pakvietimus politikams apsilankyti Kinijoje.
Tokie pakvietimai sudaro dalį „suvienytojo fronto“ strategijos, siekiant laimėti paramą Kinijos darbotvarkei kitais nei oficialiais diplomatiniais kanalais. Xi Jinpingas savo 2014 metais pasakytoje kalboje prilygino suvienytojo fronto darbą „stebuklingam ginklui“.
Kinijai nerūpi jos tarpininkų ideologinis atspalvis. Robby Schlundas, AFD partijos įstatymų leidėjas, kuris eina Vokietijos-Kinijos grupės Bundestage vicepirmininko pareigas, pernai liepą susitiko su Kinijos liaudies asociacijos viceprezidentu Xie Yuanu. Kaip teigiama Kinijos grupės svetainėje, R. Schlundas – buvęs rytų Vokietijos karininkas, gyręs Vladimirą Putiną, pernai duodamas interviu Kremliaus ruporui „Sputnik“ – pažadėjo sustiprinti bendradarbiavimą parlamentų, vietos vyriausybių bei draugystės miestų lygmenyje“.
Austrijos transporto ministras Norbertas Hoferis, kuris nesėkmingai priešinosi „Laisvės partijos“ pirmininkavimui, vadovauja savo koalicinės vyriausybės pastangoms siekti glaudesnių ryšių su Kinija; pasak jo, „nekeliamas klausimas, ar Kinija taps didžiausia pasaulio ekonomine galia, – klausiama, kada tai įvyks“.
Brechtas Vermeulenas, įstatymų leidėjas, atstovaujantis flamandų nacionalistinei NVA partijai bei pirmininkaujantis Belgijos vidaus reikalų komitetui, buvo užfiksuotas Kinijos ambasados pobūvyje 2017 metų liepą, minint Kinijos liaudies kariuomenės metines.
B. Vermeulenas naujienų agentūrai „Belga“ sakė buvęs pakviestas „kaip Belgijos-Kinijos tarpparlamentinės draugystės grupės narys“.
Kaip teigia Reinhardas Buetikoferis, Europos Parlamento Žaliųjų partijos narys, taip pat priklausantis delegacijai ryšiams su Kinija, Kinija „ruošiasi stiprinti įtaką: komunistų partija stengiasi visomis išgalėmis priartėti prie politikų „iš ultra kairės į ultra dešinę“. Tuo ji siekia užsitikrinti tarptautinę prieigą, „nepasikliaudama vien tik savo užsienio ministerija, – sakė Reinhardas Buetikoferis. – Štai kodėl jie bando užmegzti glaudesnius santykius“.
Tarp Pekino įtakos priemonių reikia paminėti ir propagandą bei šalies „kultūrinių raumenų mankštinimą“.
Kibernetinių atakų bei šnipinėjimo rizika taip pat tampa akivaizdi. Vokietijos vietos žvalgybos agentūra perspėjo apie Kinijos pastangas infiltruoti politinius bei verslo sluoksnius per „LinkedIn“.
Vienas iš Europos diplomatų tardamasis dėl šio interviu primygtinai prašė susitikti parke, baimindamasis, kad kavinėse šalia jo darbovietės gali būti įmontuota pasiklausymo įranga.
Paradoksalu tai, kad Kinijos požiūris iš dalies kursto nepasitikėjimą. Toji mintis, neva ES ir Kinija gali suartėti dėl D. Trumpo, visada buvo pernelyg išpučiama, ir vis dėlto buvo reali galimybė, kuria Kinija nesugebėjo pasinaudoti, sakė vienas pareigūnas.
Keleto pareigūnų teigimu, Europos tradicinis akcentas buvo sutelkiamas į Rusijos infiltraciją; dabar į dėmesio centrą patenka ir Kinija.
Pasak J. Leineno, peržengta riba vargu ar paskatins ES užsiimti švelnesnę poziciją Kinijos atžvilgiu. „Jeigu Pekinas nieko nekeis, pozicija gali būti tik griežtesnė“, – sakė pareigūnas.