Šį neįprastai aštrų perspėjimą G. Williamsonas išsakė ketvirtadienio vakarą laikraščio „The Daily Telegraph“ paskelbtame interviu. Pasak sekretoriaus, Maskva yra sutelkusi dėmesį į JK energetikos jungtis su Europa ir veikiausiai yra nusiteikusi paskleisti „paniką“ ir pakenkti Britanijai.
„Jie žiūri ir galvoja: kaip galėtume sukelti daug skausmo Britanijai?“ – sakė gynybos vadovas.
„Pakenkti jos ekonomikai, išardyti jos infrastruktūrą, iš tikrųjų lemti tūkstančius tūkstančių žūčių – iš tikrųjų turėti elementą, (leidžiantį) sukurti visišką chaosą šalyje“, – tęsė jis.
G. Williamsonas, dabartiniame poste dirba tik nuo lapkričio, jo pirmtakui Michaelui Fallonui atsistatydinus dėl kaltinimų netinkamu elgesiu. Sekretorius interviu „The Daily Telegraph“ davė prieš paskelbiant naują penkių mėnesių gynybos padėties apžvalgą.
Kaip pranešama, jis spaudžia finansų sekretorių Philipą Hammondą skirti daugiau pinigų gynybai ir atšaukti keblioje padėtyje atsidūrusių Britanijos ginkluotųjų pajėgų tolesnius karpymus.
G. Williamsonas sakė, jog Rusijos užsiima veikla, „kokią bet kuri kita valstybė laikytų visiškai nepriimtina“.
„Kodėl jie nuolat fotografuoja ir seka elektrines? Kodėl jie stebi jungtis, per kurias į mūsų šalį tiekiama labai daug elektros ir energijos?“ – klausė jis.
„Jie stebi šiuos dalykus, nes sako, kad esama būdų per juos pakenkti Britanijai“, – pabrėžė G. Williamsonas.
Anksčiau šią savaitę M. Fallonas pritarė kariuomenės vado raginimams, kad Britanijos pajėgų finansavimas turi būti didinamas, nes baiminamasi, kad šalis pagal kovinius pajėgumus gali smarkiai atsilikti nuo Rusijos.
Tuo metu Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NSCS) vadovas sakė, kad šalis per ateinančius dvejus metus gali patirti didelę kibernetinę ataką.
Ciaranas Martinas sakė dienraščiui „The Guardian“, kad kuri nors šalies priešininkė neišvengiamai surengs ataką internetu, turinčią sutrikdyti kritiškai svarbią Britanijos infrastruktūrą – pavyzdžiui, energetikos tinklus. Jis pridūrė, kad šalis gali tik džiaugtis, jog tokia ataka iki šiol nebuvo surengta.
G. Williamsonas, kuriam prognozuojama kada nors tapti dabartinės valdančiosios Konservatorių partijos lyderiu, sakė, kad jo paminėtas potencialios atakos scenarijus yra „reali grėsmė, kurią, manau, šiuo metu patiria mūsų šalis“.
Gynybos ministerijos atstovas sakė prie sekretoriaus komentarų neturintis ką pridėti.
Ketvirtadienį su padėtį galinčia pakomentuoti Rusijos ambasada Londone nepavyko susisiekti.
DELFI primena, kad Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas pirmadienį perspėjo, kad Rusija meta „sudėtingiausią ir opiausią“ iššūkį Britanijos saugumui po Šaltojo karo pabaigos.
Retoje viešoje kalboje Generalinio štabo viršininkas Nickas Carteris sakė, jog „negalime sau leisti nieko neveikti“ Rusijos karinės galios akivaizdoje.
Rusija meta „sudėtingiausią ir opiausią iššūkį saugumui (iš tų), su kuriais susiduriame nuo Šaltojo karo“ pabaigos, kviestiniams klausytojams Londone veikiančiame Karališkajame jungtinių tarnybų institute (RUSI) sakė N. Carteris.
Jis detaliai apibūdino Maskvos karinius pajėgumus, kuriuos iliustravo filmuota medžiaga rusų kalba. Šią medžiagą jis pavadino „informaciniu karu“.
Dabartinę situaciją N. Carteris palygino su padėtimi prieš Pirmąjį pasaulinį karą: „Mes, galvoju, turėtume saugotis per didelio nusiraminimo; paralelės su 1914 metais yra akivaizdžios.“
„Mūsų karta po Šaltojo karo pabaigos priprato prie pasirenkamų karų. Bet konflikto su Rusija atžvilgiu pasirinkimo galime neturėti“, – pažymėjo jis.
N. Carteris perspėjo, kad Didžiajai Britanijai galėtų būti sunku prilygti Rusijos kariniams pajėgumams.
Rusija galėtų inicijuoti karo veiksmus greičiau nei tikimasi, pabrėžė jis ir sakė, kad per konfliktą Sirijoje Maskva pademonstravo, kaip veikia jos modernios didelio nuotolio sparnuotosios raketos.
Dėl daug metų vykdytos griežto taupymo ir vyriausybės išlaidų karpymo politikos Britanijos ginkluotosios pajėgos atsidūrė keblioje padėtyje, o viena pernai pasirodžiusi apžvalga išprovokavo žiniasklaidos pranešimus, kad laukia nauji apkarpymai.
„Manau, kad mūsų pajėgumas užkirsti kelią šioms grėsmėms arba atsakyti į jas susilpnės, jei dabar joms neprilygsime“, – akcentavo britų kariuomenės vadas.
Konkrečių savo reikalavimų N. Carteris neišdėstė ir pripažino, kad plačioje nacionalinio saugumo apžvalgoje bus „kitų prioritetų“, bet sakė, kad tolesnio Britanijos pajėgų finansavimo perspektyva yra „nuraminanti“.
„Išspaudžiame viską iš to, ką turime, – sakė jis. – Aš taip pat esu čia, kad įtikinčiau skirti daugiau.“
Ministrės pirmininkės Theresos May atstovas sakė, kad Didžioji Britanija yra įsipareigojusi gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Generalinio štabo viršininkas sako, kad susiduriame su virtine grėsmių, kad mums reikia užtikrinti savo pajėgumus, kurių reikia joms spręsti. Būtent tai ir darome pagal (pernai liepą pristatytą) Nacionalinio saugumo pajėgumų apžvalgą“, – sakė jis.
„Ir mes tai darome iš jėgos pozicijų, turėdami 36 mlrd. svarų (40,9 mlrd. eurų) gynybos biudžetą, kuris iki 2020–2021 metų padidės iki beveik 40 mlrd. svarų“, – pridūrė atstovas.
Britanijos gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas, perėmęs šį portfelį tik pernai lapkritį, kai jo pirmtakas Michaelas Fallonas atsistatydino dėl lytinio priekabiavimo skandalo, kaip pranešama, ketina paraginti skirti daugiau lėšų gynybai.
N. Carterio kalba tikriausiai dar labiau padidins spaudimą finansų sekretoriui Philipui Hammondui vykdyti šiuos reikalavimus.