Amerikietis kišenėje slėpė elektroninę laikmeną ir mintyse kūrė planą. „Apie palydovus jis turėjo žinių, kurių mes neturime ir niekada neturėsime: pramoninės paslaptys, kurių jis prisiekė niekam neatskleisti (juo labiau neperduoti) už korporacijos ribų“, - teigiama „The Daily Beast“ straipsnyje.
Vis dėlto jis turėjo rūpesčių: vienatvės baimė, augančios išlaidos gydymui (remiantis turimais duomenimis, jo žmona rimtai serga ir negali išeiti iš namų) ir nuoskauda, kad per 15 metų jis nė karto nebuvo paaukštintas.
Dėl šios priežasties, kaip teigiama 72 puslapių federalinės prokuratūros dokumente, pateiktame teismui 2016 m. liepos mėn., G. A. Justice‘as kaltinamas ėjęs į susitikimus su Rusijos agentu, kuriam perduodavo konfidencialią informaciją, susijusią su „Boeing“ palydovais. Kariniai ryšių palydovai, NASA meteorologinės sistemos ir netgi GPS – siūlyta viskas, prie ko šis amerikietis turėjo prieigą, pradedant eksploataciniais duomenimis ir baigiant konstrukcijų schemomis. Rugpjūčio 30 d. JAV teisme atversta G. A. Justice‘o byla. Amerikietis kaltinamas pramoniniu šnipinėjimu ir JAV įstatymo dėl ginklų eksporto kontrolės pažeidimu.
Šio amerikiečio istorija – savotiškas įspėjimas kitiems apie nepatikimą darbuotojų moralinį nusiteikimą ir jam įtakos turėjusią 49-erių vyro lakią vaizduotę. Kaip teigiama prokuratūros parengtame dokumente, G. A. Justice‘as domėjosi šnipinėjimo temai plėtoti skirtais filmais ir serialais.
„Tai istorija apie tragikomišką moralinį nuopuolį Los Andželo gyventojo, mėginusio realybe paversti savo fantazijas, tačiau tiksliai nežinojusi, kaip tai padaryti“, - rašoma straipsnyje. G. A. Justice‘as manė galintis pavogti „dangaus paslaptis“, tačiau iš tikrųjų mažai ką tegalėjo pasiūlyti užsienio agentams.
„Panašu, kad jis kelerius metus ruošėsi šiam korporacijos ir tėvynės išdavystės aktui“, - rašo „The Daily Beast“. Nuo 2013 m. jis išleido tūkstančius JAV dolerių internetiniams kursams apie tai, kaip šnipams derėtų pasprukti ir išvengti atsakomybės, domėjosi „suverenių piliečių“ judėjimu, kuriame tvirtinama, kad konstitucija užtikrina JAV piliečiams apsaugą nuo pajamų mokesčio ir kitų federalinės kontrolės formų.
Amerikiečio duoti parodymai liudija, kad laikui bėgant jis jautėsi atsidūręs aklavietėje. Federalinis tyrimų biuras (FTB) klausėsi jo pokalbių, kuriuose jis skundėsi atliekantis darbus tų, kurie yra už jį vienu ar dviem laipteliais aukščiau, tačiau to nepakanka, kad jis būtų paaukštintas, todėl jis linkęs pasiduoti.
Remiantis skelbiamu dokumentu, G. A. Justice‘as „Boeing“ dirbo nuo 2000 m. ir, panašu, turėjo prieigą prie dalies slapčiausių palydovų programų vystymo dokumentų. „Tarp jų buvo ir palydovų grupė „GPS Satellite Constelation“, „Wideband Global Satellite Communications“ (WGS) tinklas, palydovinio ryšio platforma, dėl savo konstrukcijos galinti išlikti branduolinio karo sąlygomis.
JAV ginkluotosios pajėgos praneša, kad WGS garantuoja svarbiausias ryšio paslaugas tarp vadų ir viso pasaulio frontuose esančių karių, o MILSTAR suteikia prezidentui, gynybos ministrui ir JAV ginkluotosioms pajėgoms patikimą palydovinį ryšį, kurio perėmimo ir aptikimo rizika yra nedidelė.
Panašu, kad šie laikai – tikras pramoninio šnipinėjimo aukso amžius. 2015 m. „The Washington Post“ rašė apie rusakalbius programišius, aktyviai naudojusius komercinius palydovus siekdami gauti konfidencialios informacijos iš diplomatinių ir karinių JAV ir Europos žinybų, tuo pačiu mėgindami nuslėpti savo buvimo vietą.
Vis dėlto, remiantis teksto autoriaus pateikiamais duomenimis, G. A. Justice‘as tiksliai nežinojo, kaip gauti prieigą prie vertingiausių „Boeing“ duomenų, juo labiau – juos parsisiųsti. Jis galėjo rinkti techninius duomenis, tačiau neturėjo prieigos prie itin slaptos informacijos.
Bet kuriuo atveju, remiantis FTB duomenimis, informacija, kurią G. A. Justice‘as po truputį kopijavo į laikmeną, turėtų būti vertinama megabaitais, bet tikrai ne gigabaitais. Šioje informacijoje buvo konfidencialių detalių, kuriomis pasinaudojęs priešininkas galėjo nutraukti JAV ginkluotųjų oro pajėgų ir šios šalies karinio laivyno veiksmus, jei būtų gavęs prieigą prie kitų failų, kurių G. A. Justice‘as gauti negalėjo.
Tyrėjai padarė išvadą, kad išduoti tėvynę pasiryžęs amerikietis „kuratoriui“ perdavė duomenis, neturėjusius akivaizdžios vertės žvalgybai. Vis tik jo veiksmai prilyginti šnipinėjimui.
Kaip teigiama rašytiniuose parodymuose, iš pradžių jis mėgino susisiekti su Rusijos atstovais, skambino į Rusijos ambasadą Vašingtone. Panašu, kad skambutis nebuvo sėkmingas. Tada vyras paštu išsiuntė į ambasadą nedidelį siuntinuką su darbo vietoje pavogta informacija, tačiau ir šios jo pastangos nuėjo veltui.
Kaip teigiama „The Daily Beast“ tekste, kiti sėkmingesni šnipai kontaktus su šia užsienio valstybe mezgė panašiais metodais. Pavyzdžiui, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojas Edwardas Lee Howardas, kaip teigiama FTB memorandume, iš pradžių užsuko į Sovietų Sąjungos diplomatinę atstovybę Vašingtone, kur paliko raštelį, vėliau būdamas neblaivus skambino į JAV ambasadą Maskvoje, o galiausiai paštu išsiuntė atviruką į Sovietų Sąjungos diplomatinę atstovybę San Franciske.
Straipsnio autorius mano, kad FTB nebuvo sudėtinga pastebėti G. A. Justice‘o mėginimus susisiekti su Rusijos diplomatine atstovybe. „Teigiama, kad 2016 m. vasario mėn. atsakydamas į kelis jo raštelius ir telefoninius skambučius G. A. Justice‘ui paskambino Rusijos atašė“, - rašo „The Daily Beast“. Neilgai trukus jie susitarė dėl pirmo susitikimo, kurių vėliau buvo dar toli gražu ne vienas. Kaip teigiama juridiniame dokumente, kelis mėnesius G. A. Justice‘as vogė aplankus su duomenimis darbe ir skyrė vis naujų susitikimų rusui „kuratoriui“ skirtingose vietose, tarp kurių buvo ir kavinių Los Andžele.
Panašu, kad G. A. Justice‘ą su Long Byčo gyventoja siejo kol kas dar nenustatyti finansiniai santykiai. Maža to, jis jai netgi siuntė beveik visus už šnipinėjimą gautus pinigus. Gali būti, kad ši moteris net buvo šnipinėjimo katalizatoriumi. FTB pateikiamais duomenimis, ši moteris iš šnipo gavo ne mažiau 21 tūkst. JAV dolerių (apie 18 800 eurų) ir dar dovanų (grilį, televizorių, ventiliatorių). FTB vykdytas tyrimas buvo detalus: šnipinėjimu įtariamo amerikiečio judėjimas Los Andžele netgi stebėtas per bankomatų vaizdo kameras.
G. A. Justice‘o santykiai su „kuratoriumi“ buvo itin draugiški, atrodė, kad jis šnipinėjimo ėmėsi vien tik ieškodamas žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti. Balandžio mėn. pabaigoje G. A. Justice‘as kreipėsi į „kuratorių“ su keistu prašymu. Jis prašė padėti jam gauti žmonos gydymui neva reikalingą vaistą, nes pačiam jam šie medikamentai buvo per brangūs. Kaip bebūtų keista, jis prašė gauti vaistą, dėl kurio poveikio netikėtai gali sustoti širdis, todėl jis skiriamas tik tais atvejais, kai šalia yra dirbtinį kvėpavimą galintis atlikti asmuo. Vėliau FTB apklausti gydytojai patikino, kad G. A. Justice‘o žmonai tokių vaistų neskyrė, o jei kas mėgino ją tokiu būdu gydyti, tai tikrai buvo ne jie.
Taigi neišvengiamai kyla minčių, kad G. A. Justice‘as taip stipriai norėjo išsivaduoti iš nelengvų gyvenimiškų aplinkybių, kad buvo netgi pasirengęs pakenkti savo artimiesiems, darbdaviui ir tėvynei. Galiausiai G. A. Justice‘as suprato, kad jo planai buvo pasmerkti nuo pat pradžios, nes „kuratorius“, su kuriuo jis vyko į susitikimus yra FTB agentas. Liepos mėn. amerikietis buvo suimtas.