Rusijos ekonomikai stojant, smaugiant tarptautinėms sankcijoms ir pingant naftai, viena su itin aukšto rango pareigūnais susijusi kyšininkavimo byla puikiai savo pavyzdžiu iliustruoja, kokiomis nuožmiomis priemonėmis privilegijuotieji kaunasi net ir dėl menkiausio ekonomikos pyrago kąsnelio.
Pranašumą prieš konkurentus jie dažniausiai bando įgyti per teismus ir teisėsaugos pareigūnus, kurie neretai įvardijami kaip itin pažeidžiami korupcijos.
Pasiklausymo įrangos darytuose įrašuose, kuriuos garsiai skaitė kaltintojai nagrinėjant bylą Maskvos teisme, du vyrai (abu priklausantys Kremliaus aplinkai) kalbasi pabrėžtinai mandagiai, nors vienas ruošiasi ilgiems metams už grotų patupdyti kitą.
Igoris Sečinas – įtakingas „Rosneft“ vadovas – pakvietė tuometinį ekonomikos reikalų ministrą Aleksejų Uliukajevą į susitikimą ir netgi kreipėsi į jį „gerbiamasis“.
A. Uliukajevas kvietimą priėmė ir pareiškė: „Labai džiaugiuosi iš jūsų sulaukęs žinios“.
Vėliau, jau susitikę, abu vyrai apsikeitė dar daugiau mandagybių. I. Sečinas A. Uliukajevui padovanojo pintinę, prikrautą naminių dešrelių.
Tiesą sakant, pokalbis nė iš tolo nepriminė mandagaus. I. Sečinas dabar tvirtina, kad tuometinis ekonomikos ministras pasirūpino kyšiu, kuris turėjo užtikrinti sklandų pritarimą naftos susitarimams.
Remiantis A. Uliukajevo pasakojimu, jis kaip dovaną priėmė pintinę, pilną naminių dešrelių ir vyno. Esą jis tik vėliau (didžiai savo nuostabai) tarp gėrybių aptiko paslėptus 2 mln. dolerių. Vėlų lapkričio vakarą į tuometinio ministro namus atvyko pareigūnai ir jį sulaikė. V. Putinas skubiai ministrą atleido iš pareigų.
Šis atvejis, anot analitikų, labai puikiai iliustruoja, kokie nerimą keliantys pokyčiai vyksta Rusijos politiniame klimate. Baisiausia tai, kad ši byla gali būti užuomina, jog grįžtama prie sovietų laikų tradicijų, kai tarnyba ministerijose buvo tarsi vaikščiojimas virš gulago ištemptu lynu.
Ir iš tikrųjų: A. Uliukajevo sulaikymas buvo pirmasis ministro pareigas einančio asmens sulaikymas per visą postsovietinį laikotarpį, skelbia „Novaja Gazeta“.
Jeigu bus pripažintas kaltu, už grotų jis praleis 15 metų. Dienraštis visą šį skandalą įvardija kaip operaciją, skirtą „iki minimumo sumažinti“ vadinamųjų liberalų įtaką valdžioje“.
„Elitui tai labai prasta naujiena“, – sako Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto istorikas Valerijus D. Solovėjus. Pats buvęs ekonomikos ministras sako, kad visas šis skandalas buvo „provokacija“ – esą jį norėta „pakišti“.
Ir jo karjera taip smarkiai nukentėjo ne pirmoji. 2015 metais ilgametis V. Putino bendražygis ir šalies geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas atleistas iš pareigų.
Tokios bausmės jis nusipelnė nesugebėjęs iškovoti valstybei itin brangiai kainuojančių subsidijų geležinkeliui.
I.Sečino pavardė taip pat buvo linksniuojama dėl konflikto su verslininku Vladimiru Jevtušenkovu, kuris po to keliems mėnesiams nubaustas namų arešto režimu.
Prieš jo sulaikymą A. Uliukajevas ir I. Sečinas turėjo nesutarimų ir dėl kito reikalo – 11 mlrd. dolerių vertės „Rosneft“ ir „Glencore“ ir „Qatar Investment Authority“ sandorio. Tuometinis ekonomikos ministras ėmė prieštarauti Rusijos valstybių lėšų naudojimui tokiam tikslui, tačiau galiausiai jį visgi finansavo valstybinis bankas VTB.
Šių dviejų asmenų nesutarimai tęsiasi labai ilgai. I. Sečinas, artimas V. Putino aplinkos žmogus, pasisako už tai, kad Rusija grįžtų prie valstybės kontroliuojamos ekonomikos modelio, konkrečiai naftos pramonėje.
A. Uliukajevas, postsovietinių privatizacijų architekto ir laisvosios rinkos ekonomikos advokato Jegoro Gaidaro globotinis, priklauso liberalų sparnui, tačiau, panašu, įtaką šioje politinėje jėgoje prarado.
Dabar A. Uliukajevas vilki nebe kostiumą, o džinsus ir to paties audinio marškinius. Ir sėdi Zamoskvoreckio teisme ant medinio suolo ir klausosi, kaip prieš jį liudija Federalinės saugumo tarnybos agentai.
I. Sečino teigimu, buvęs ministras (kelios savaitės iki to lemtingo pokalbio) kyšiui pritarė gestu – esą jie žaidė pulą ir jis parodė du pirštus, o tai reiškė būtent dviejų milijonų sumą.
Jis kaltina tuometinį ministrą prašius kyšio mainais už tai, kad būtų panaikinti kaltinimai dėl valstybinės naftos bendrovės sprendimo įsigyti neseniai nacionalizuotą vidutinio dydžio naftos bendrovę „Bashneft“.
Pardavimas buvo forminamas kaip privatizacija, tačiau ministras paprieštaravo: esą kokia dar privatizacija, jeigu valstybinė bendrovė nusipirko kitą bendrovę.
Per slaptą operaciją Federalinės saugumo tarnybos agentai lemtingą A. Uliukajevo ir I. Sečino susitikimą suorganizavo naftos bendrovės pagrindinėje būstinėje.
Kaip teigia Politinių technologijų centro vadovas Igoris Buninas, A. Uliukajevo klaida buvo ne tik noras stoti skersai kelio I. Sečinui. Prie to prisidėjo ir V. Putinui nepatikę jo parengti pesimistiški ekonominės situacijos vertinimai.
„Mes turime caristinę sistemą. Negalima liūdinti prezidento, jam pasakius, kad „Jūsų planai šalį veda į pražūtį“, – paaiškino I. Buninas.
Kaip ten bebūtų, ne viskas klostėsi taip, kaip norėtų I. Sečinas. Jis tikėjosi, kad teismo posėdžiai bus uždari, tačiau daugumoje laisvai lankėsi žurnalistai, noriai viešinę pikantiškiausias slaptosios operacijos detales, pavyzdžiui, apie pintinę dešrelių.
Posėdžių nuorašai, kuriuos skelbia „MediaZona“, atskleidžia, kad iš pradžių I. Sečinas žinojo, kad jo priešininkas netrukus atsidurs už grotų. Jis išdidžiai kalba apie „Rosneft“ pagaminamą naftos kiekį ir kitus šalies ekonomikos laimėjimus.
A. Uliukajevas pertraukia, kad investuotojai, perkantys „Rosneft“ akcijas Londono akcijų biržoje, puikiai supranta, kad situacija nėra tokia puiki, kaip kad visiems norėtųsi.
„Ji verta per pusę tiek, kiek panašios bendrovės“, – teigia jis. Trumpiau tariant, svarbiausia Rusijos bendrovė toli gražu neprimena rinkos sėkmės istorijos.
I.Sečinas tokius teiginius atmeta ir skubiai keičia temą – grįžta prie kyšio diskurso. „Prisiminkite pintinę. Tai būtų tiek, sėkmės, labai ačiū“, – sakė jis.
„Viso geriausio“, – atsisveikino A. Uliukajevas.
Per vieną iš teismo posėdžių vienas iš slaptą operaciją organizavusių agentų Aleksejus Kaluginas papasakojo, kad sustabdė ministro automobilį, o jame rado krepšį, kuriame buvo ne dešrelės ir ne vynas, o daugybė 100 dolerių banknotų.
Rusijos žiniasklaida pabrėžia, kad A. Uliukajevas tarsi neturėjo kito pasirinkimo – tik priimti I. Sečino dovaną, nes pastarasis, medžiotojas mėgėjas, verslo partneriams ir valdžios pareigūnams gerai žinomas kaip žvėrienos dešrelių gamintojas. Dešrelių pakuotes netgi puošia meniškas prekės ženklas – „Nuo Ivanyčiaus“ (toks jo tėvavardis), skelbia verslo dienraštis „Vedomosti“.
Rusiškoji „Forbes“ versija skelbia, kad I. Sečino praktika dovanoti savo gamybos žvėrienos dešreles verslo partneriams jau tapusi savotiška tradicija.
Jos gaminamos padedant vienam virėjui š Vokietijos. „Gaminama 16 rūšių dešrų ir dešrelių. Dažniausiai jos gaminamos iš paties I. Sečino sumedžiotų žvėrių ir dovanojamos bičiuliams ir verslo partneriams“, – skelbė „Forbes“.