Vokietijos specialiųjų tarnybų duomenimis, Vokietijoje yra mažiausiai 200 Doku Umarovo pasekėjų. Prieš mėnesį eiliniame filmuotame kreipimesi kovotojų lyderis paragino sutrukdyti Sočio olimpiadai.
Kaip leidiniui „Die Welt“ teigė aukštas pareigas užimantis specialiosios tarnybos darbuotojas, „nė viena šalis nesuinteresuota, kad pasirengimas galimam teroro aktui Sočyje vyktų Vokietijoje. O Bavarijos federalinės žemės Vidaus reikalų ministerijos vadovas Joachimas Herrmannas pareiškė: „Esant tokiam bėglių iš Čečėnijos srautui reikia būti budriems. Naivu tikėtis, kad tarp tų žmonių nėra radikalių islamistų, besinaudojančių teise į prieglobstį tik tam, kad atvyktų į Vokietiją.“
Anksčiau leidinys „Frankfurter Allgemeine“, remdamasis policijos duomenimis, rašė, kad kiekvieną savaitę per Baltarusijos ir Lenkijos sieną persikelia „vienas Čečėnijos kaimas“, o kas mėnesį – miestelis. Paskui daugelis, pažeisdami įstatymus, mėgina patekti į Vokietiją ir gauti ten prieglobstį, o daugeliui pavyksta.
Įstatymų segėtų rankas riša Ženevos konvencija dėl bėglių statuso, be to, trūksta darbuotojų patikrintų visų atvykėlių pirštų atspaudus duomenų bazėje. O tarp čečėnų, kurie visada, visur palaiko su kraštiečiais glaudžius ryšius, žaibišku greičiu plinta gandai apie pasakiškas gyvenimo sąlygas Europoje. Taigi vis daugiau čečėnų siekia prieglobsčio Vokietijoje ir atlyginimo, apie kurį Šiaurės Kaukaze galima tik pasvajoti.
„Eurostat“ duomenimis, rusai pirmauja tarp užsienio piliečių, norinčių gauti prieglobstį Europos Sąjungos valstybėse. Per pirmus tris šių metų mėnesius 8,4 tūkst. Rusijos piliečių išsiuntė prašymus dėl pabėgėlio statuso, pusė iš jų – iki 18 m, praneša newsru.com.
Norintys pabėgti į Europą rusai pralenkė net siekiančius išsigelbėti nuo užsitęsusio pilietinio karo sirus bei afganistaniečius ir pakistaniečius. Šios trys tautos „Eurostat“ sąraše užima atitinkamai nuo antros iki ketvirtos vietos.
Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, daugiausia norinčių apsigyventi ES šalyse – tarp Sirijos piliečių, jų padaugėjo 6 tūkst. Antroje vietoje – rusai, jų padaugėjo 4 tūkst.
Per pirmą šių metų pusmetį prieglobsčio prašė apie 10 tūkst. Rusijos piliečių, beveik 90 proc. iš jų – čečėnai. Pernai prieglobsčio Vokietijoje prašė 3 200 asmenų.