Spaudimas ir įtampa Moldovoje auga – šalyje esanti Rusijos ambasada prašo rusų su jais susisiekti ir pateikti „diskriminacijos“ ir „agresijos“ pavyzdžių. Kadangi karas Ukrainoje grasinasi sukelti padarinių ir kaimyninėse šalyse, kai kurie baiminasi, kad kita šalis, esanti Rusijos taikinių sąraše, galbūt yra Moldova.
Žurnalistas Michaelas Birdas teigia, kad vietiniai „baiminasi, jog tai gali būti panaudota kaip pavyzdžiai, esą, Rusija turi ginti pavojuje atsidūrusius saviškius“.
Moldova – buvusi Sovietų Sąjungos šalis, prijaučianti Europos Sąjungai. Galima Rusijos invazija kelia ypatingą nerimą dėl Padniestrės regiono, esančio prie Moldovos ir Ukrainos sienos.
Nors ten konfliktas ir laikomas „įšaldytu“, jeigu Rusijai pavyktų perimti rytinės Ukrainos kontrolę, tuomet ji per Padniestrę turėtų patogią prieigą prie likusios Moldovos.
Kaip ir jos kaimynė Ukraina, buvusi sovietinė Moldova susiduria su separatizmu šalies rytuose, ginčijamame Padniestrės regione, kur dislokuota 1,5 tūkst. rusų karių. Nors Moldova laikosi karinio neutralumo ir neturi planų prašytis į NATO, prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje Kišiniovas oficialiai kreipėsi dėl narystės ES, skubiai bandydamas stiprinti ryšius su Vakarais.
2,6 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp skurdžiausių Europoje, bet priima dešimtis tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių. Rusijos invazija pakurstė susirūpinimą Moldovoje ne vien dėl humanitarinės krizės, bet ir dėl nuogąstavimų, kad V. Putinas galėtų bandyti sujungti separatistinę Padniestrę su Ukraina per pastarosios strateginį Odesos uostamiestį.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę apsilankė Moldovoje ir pažadėjo: „Palaikome Moldovą ir visas kitas šalis, galinčias susidurti su tokia pačia grėsme.“
Pasak Moldovos prezidentės Maios Sandu, kol kas nėra požymių, kad Rusijos pajėgos Padniestrėje pakeitė savo pozicijas. Tačiau ji akcentavo kilusį susirūpinimą.
„Šiame regione nebėra galimybių mums jaustis saugiems“ – sakė ji.
Analitikai įspėja, kad Maskvos tiesioginės karinės intervencijos ar bandymų destabilizuoti politinę padėtį pavojus gali kilti net NATO narėms, tokioms kaip Rusijos pašonėje esančios Baltijos valstybės ir Juodkalnija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nuo pat pradžių sakydavo, kad kalba ne vien apie Ukrainą“, pažymėjo Michalas Baranowskis, JAV strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ (GMF) Varšuvos biuro direktorius.
„Jis pasakė mums, ką nori daryti, kai pateikė savo reikalavimus, apimančius vyriausybės Kyjive pakeitimą... Jis taip pat kalbėjo apie NATO rytinį sparną ir likusią Rytų Europos dalį“, – interviu naujienų agentūrai AP sakė M. Baranowskis.
Ukrainai atkakliai priešinantis prieš dvi savaites pradėtam Rusijos puolimui, M. Baranowskis sakė, kad „dabar ne visai aišku, kaip jis sieks savo kitų tikslų“.
Tačiau JAV prezidento Joe Bideno administracija puikiai supranta didelį susirūpinimą Rytų ir centrinėje Europoje, kad karas Ukrainoje gali būti tik didesnio puolimo prieš buvusio Varšuvos pakto nares įžanga siekiant atkurti Maskvos dominavimą regione.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis yra sakęs, kad „Rusija Ukrainoje nesustos“.
„Esame susirūpinę dėl kaimynų Moldovos, Sakartvelo ir Vakarų Balkanų, – sakė jis. – Turime stebėti Vakarų Balkanus, ypač Bosniją, galinčią susidurti su Rusijos [vykdomu] destabilizavimu.“
Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Moldovą atvyko daugiau kaip 350 tūkst. pabėgėlių. Tai ketvirtadienį pranešė Moldovos VRM spaudos tarnyba.
Žinybos duomenimis, į Moldovą atvyko 317 tūkst. Ukrainos piliečių ir 33 tūkst. žmonių su kitų šalių pasais. Šiuo metu Moldovoje veikia dešimtys pabėgėlių priėmimo punktų. Jiems suteikiamas laikinas būstas, parūpinama maisto ir higienos priemonių, bet po trumpo atokvėpio dauguma žmonių traukia į Rumuniją ir kitas ES šalis.
Dabar Moldovoje yra per 104 tūkst. pabėgėlių, tarp jų – 49 tūkst. vaikų. Šią savaitę šalies vyriausybė pranešė, kad pabėgėlių srautas pasienyje kiek sumažėjo. Iš pradžių žmonės autobusais vežami į Kišiniovą, iš kur kursuoja traukiniai į Rumuniją, taip pat organizuojami išvežamieji skrydžiai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.