Archeologai rado landą, vedusią į patalpą, ant kurios sienų pavaizduotos mitologinės būtybės, tokios kaip kentaurai ir dievas Panas, sakė šiuos darbus prižiūrinčio Koliziejaus archeologinio parko pareigūnai.
Mokslininkai nurodė, kad šioje patalpoje, pavadintoje „Sfinkso sale“ (Sala della Sfinge), reikės atlikti tolesnius kasinėjimus, nes didelė jos dalis tebėra užversta žemėmis, tad matosi tik jos skliautas.
Pasak tyrėjų, šis atradimas yra reikšmingas.
Aptikta patalpa suteikia galimybę patirti „mūsų eros pirmojo šimtmečio 7-ojo dešimtmečio atmosferą Romoje“, sakė Koliziejaus pareigūnai. Pasak jų, sprendžiant iš pirminių apžiūrų rezultatų, naujai atrasta patalpa yra "labai išvaizdi ir gana gerai išsilaikiusi".
Ant balto skliauto matyti „kvadratai raudonais kraštais, padailinti geltonomis ochros linijomis ir aukso spalvos juostomis ir pabrėžiami tankiai išdėliotais augaliniais motyvais“, nurodė pareigūnai.
Kiekvienas iš šių pano vaizduoja įvairius gyvūnus, pradedant panteromis, baigiant paukščiais, kentaurais ir sfinksu. Kai kuriuose esama pavaizduotų muzikos instrumentų.
Archeologai šį rūsį rado kasinėdami buvusių Aukso rūmų vietoje, kalvos papėdėje netoli Koliziejaus amfiteatro, senovės Romos istoriniame centre.
Architektai ir archeologai atlieka konservavimo darbus aikštelėje, kur kadaise stovėjo įspūdingi imperatoriaus rūmai. Jie taip pat pasirūpino sutvirtinti naujai aptiktas freskas, tikintis, kad per tolesnius kasinėjimus atsiskleis visa šios kriptos puošyba.
Didžiulį Aukso rūmų kompleksą, pastatytą 64–68 mūsų eros metais, sudarė pastatai, sodai ir tvenkinys.
Kai Neronas, pasak legendos, skambinęs arfa stebėdamas Romą 64-aisiais nusiaubusį didžiulį gaisrą, 68-aisiais mirė, jo įpėdiniai stengėsi ištrinti visus šio imperatoriaus valdymo ženklus. Imperatorius Trajanas įsakė Aukso rūmus užpilti žemėmis ir ant jų pastatyti termas. Tuo metu Vespasianas ėmėsi statyti Koliziejų buvusio rūmų tvenkinio vietoje.
Vėlesniais šimtmečiais didelė dalis šios teritorijos buvo apleista, ir mūsų laikais tik nedaug ženklų rodo ten stovėjus didingus rūmus. Kompleksas, kurio didžioji dalis atsidūrė po šiuolaikiniais Romos statiniais, iki šiol nėra nuodugniai ištyrinėtas.
Dalį jo iš naujo atrado Renesanso menininkai, įskaitant Raphaelį. Kai kurie jų sugebėdavo virvėmis nusileisti pro siaurą angą lubose ir gėrėdavosi didingomis freskomis, įkvėpusiomis jų pačių kūrybą.