Europa – tai Bendra žemės ūkio politika, Ekonomikos ir finansų reikalų taryba ir Eurostatas. Tai Šengeno zonos krizė, prieš Europą nusiteikusių protestuotojų eitynės ir grėsmė, kad Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, rašo www.theguardian.com.
Tačiau Europa taip pat yra ir jos tautos. Pavyzdžiui, suomiai, kurie kikena iš dominuoti linkusių švedų („Kuo skiriasi švedai nuo suomių? Tuo, kad švedai turi malonius kaimynus.“). Ir portugalai, kurie šaiposi iš arogantiškųjų ispanų („Neseniai atliktoje apklausoje 11 iš 10-ies ispanų prisipažino, kad jaučiasi esantys pranašesni už kitus“).
Tai ir airiai, kurie pašiepia santūriuosius britus („Ką daro anglai, norėdami pajusti įtampą ir jaudulį? Saldainį „After Eight“ suvalgo pusę aštuonių.“). Taip pat ir lenkai, kuriems vokiečiai užkliūva praktiškai dėl visko („Vokiečių futbolininkai yra kaip vokiškas maistas – geri tik tuo atveju, jei importuoti iš Lenkijos.“)
Šaipytis iš geriausių mūsų priešų, sako Romainas Seignovert‘as, neseniai išleidęs anekdotų, kuriuos Europos gyventojai pasakoja apie savo kaimynus, knygą, yra puiki europietiška tradicija.
„Mes esame didelė, įvairialypė bendruomenė, kurią sieja bendra, ne vieną dešimtmetį trukusi pakilimų ir nuosmukių istorija, ir mūsų humoras tai atspindi“, – sako jis.
Knygoje „De Qui Se Moque-t-On“ („Ką mes pašiepiame?“) surinkti 345 anekdotai, dauguma kurių pasidalino R. Seignovert‘o tinklaraščio „Europeisnotdead“ skaitytojai.
R. Seignovert‘as yra 29 metų prancūzas, kuris studijavo Ispanijoje ir Vokietijoje, o dabar gyvena Briuselyje. Pasak jo, anekdotai patvirtina posakį, kad erzinimas yra meilės požymis. Kai kurie anekdotai yra gan šiurkštūs ir nesubtilūs, bet retas jų yra atvirai piktas.
Pavyzdžiui, estai juokiasi iš beviltiškai drovių suomių („Kaip atpažinti suomį ekstravertą? Kalbėdamas jis žiūri ne į savo, bet į pašnekovo batus.“)
Makedonai kikena iš to, kokie nevyriški yra graikų vyrai: „Jei tu mokėtum gaminti maistą ir tvarkyti namus, – sako graikas vyras savo žmonai, – man nereikėtų tarnaitės. „O jei tu mokėtum mylėtis, – atsako jam žmona, – man nereikėtų meilužio makedono.)“
Vienintelė išimtis yra italai, kurie labai žaviai šaiposi patys iš savęs: „Tavo žmona anądien suskėlė tokį gerą anekdotą, kad vos neiškritau iš lovos.“
„Užrašas italų autobuse: „Nekalbėkite su vairuotoju, nes rankos jam reikalingos laikyti vairui.“
O štai belgai itin mėgsta šaipytis iš šykščių olandų: „Kaip prasideda visi olandiški receptai? Pasiskolinkite šešis kiaušinius, 200 g miltų, pusę litro pieno...“ Arba: „Kodėl olandai pasakoja tiek daug juokelių apie belgus? Nes jie pigūs.“
Praktiškai visi belgų kaimynai mano, kad belgai yra lėto mąstymo: „Kodėl belgai turi gruzdintas bulvytes, kai arabai turi naftą? Nes belgai turėjo rinktis pirmieji.“ Ir: „Ką daro belgės motinos, kai vanduo kūdikio vonelėje per karštas? Užsimauna pirštines.“
Tokie anekdotai, anot R. Seignovert‘o, turi gilesnį pagrindą. Jo manymu, tai, kad mes juokiamės iš kaimynų, parodo, kad mes pastebime mūsų skirtumus, ir netgi jais savotiškai džiaugiamės. Tai parodo, kad nesame abejingi vieni kitiems. Europa nėra vien politika ir ekonomika, ji taip pat yra ir kultūra – visos šios tautos, gyvenančios drauge, teigia knygos autorius.
Galbūt tai yra tiesa, tačiau nepamirškime, kad R. Seignovert‘as yra prancūzas, tad visko, ką jis sako, nereikia traktuoti pernelyg rimtai. Kalbant vieno itin šmaikštaus belgiško juokelio žodžiais:
„Kaip nusižudo tikras prancūzas? Šaudamas 15 cm sau virš galvos – tiesiai į savo pranašumo kompleksą.“
Mes ir jie: dar keli R. Seignovert‘o surinkti tarptautiniai anekdotai:
Kiti britai apie (itin taupius) škotus:
Anglas, airis ir škotas planuoja vakarėlį. „Aš atsinešiu šešias pintas karčiojo“, – sako anglas. „Aš atsinešiu šešias pintas „Guinness“ alaus“, – sako airis. „O aš atsivesiu šešis draugus“, – sako škotas.
Belgai apie (šykštuolius) olandus:
Olandas vyras savo žmonai: „Brangioji, apsivilk paltą.“ „Kodėl, brangusis, argi mes kur nors išeiname? „Ne mes – aš. Tad išjungsiu šildymą.“
Portugalai apie (išpuikusius) ispanus:
„Tėti, – sako ispanas berniukas savo tėvui, – kai užaugsiu, noriu būti toks kaip tu.“ „Malonu, sūnau. O kodėl?“ „Kad turėčiau tokį sūnų, kaip aš!“
Italai apie save:
Trys priežastys, akivaizdžiai parodančios, kad Jėzus yra italas: tik italas sūnus iki 30-ies metų gyvena su savo mama. Tik italas sūnus mano, kad jo mama vis dar nekalta. Tik italė mama mano, kad jos sūnus yra Dievas.
Belgai apie (arogantiškus) prancūzus:
Kodėl prancūzai savo nacionaliniu simboliu pasirinko gaidį? Nes tai vienintelis paukštis, kuris gieda įsibridęs į mėšlą.
Danai apie (dominuoti linkusius) švedus:
Koks geriausias dalykas, kuris pas mus atvyko iš Švedijos? Tuščias keltas.
Estai apie (daug geriančius) suomius:
Susitinka du suomiai, kurie nesimatė daug metų. „Na, kaip tu?“– klausia Pekka. Ahtis suniurna ir užsisako alaus. „O kaip šeima?“– klausia Pekka. Ahtis suniurna ir užsisako dar vieną alaus. „O kaip darbas?“ – klausia Pekka po trijų bokalų alaus. „Klausyk, – sako Ahtis, – mes čia atėjome gerti ar plepėti?“
Vokiečiai apie (vagiliaujančius) lenkus:
Kada lenkai švenčia Kalėdas? Praėjus dviem dienoms po vokiškųjų.
Šveicarai apie (ne itin protingus) austrus:
Kodėl Austrijos vėliava raudonai–baltai–raudona? Kad jie nesusipainiotų ją keldami.
Austrai apie (nuobodžius) vokiečius:
Austrai ir vokiečiai skiriasi tuo, kad vokiečiai norėtų suprasti austrus, bet negali, o austrai supranta vokiečius, bet verčiau norėtų nesuprasti.
Slovakai apie (niekinamus) čekus:
Ko reikia čekui, kad jaustųsi laimingas? Nedaug – tik kad visi kiti turėtų mažiau.
Rumunai apie nemalonius, pikta linkinčius vengrus:
„Kruopščiai išsityriau ir gydytojai sako, kad nėra abejonių: man ksenofobija. Dar viena bjauri liga, kuria užsikrėčiau nuo vengrų.“
Ukrainiečiai apie (nepadoriai turtingus, bet kvailus) rusus:
„Nusipirkau kaklaraištį už 3 tūkstančius dolerių“. „Idiotas! Kitoje parduotuvėje tokį patį būtum nusipirkęs už 5 tūkstančius.“
Makedonai apie (korumpuotus) graikus:
Graikas vairuotojas pastato savo automobilį prie parlamento Atėnuose. „Čia negalima statyti automobilio, – sako pareigūnas. – Čia dirba politikai.“ „Nieko tokio, – sako vairuotojas. – Jame įrengta signalizacija.“