Centro dešiniųjų pažiūrų buvęs prezidentas S. Pinera pirmame rinkimų ture, kaip ir tikėtasi, užėmė pirmą vietą, surinkęs 36,6 proc. balsų. Sekmadienį Čilės piliečiai rinko prezidentės socialistės Michelle Bachelet įpėdinį.
Antrame rinkimų ture, kuris įvyks gruodžio 17 dieną, 67 metų S. Pinera susikaus su buvusiu televizijos laidų vedėju Alejandro Guillieru, palaikomu M. Bachelet socialistų.
Tačiau didžiausia šio rinkimų rato nugalėtoja buvo nauja radikalių kairiųjų partija „Frente Amplio“ ir jos lyderė Beatriz Sanchez. Antrame rinkimų rate ji atliks svarbų vaidmenį, nors pati jame ir nedalyvaus. Per sekmadienio balsavimą antras likęs A. Guillieras ją aplenkė vos 160 tūkst. balsų – už jį balsavo 22,7 proc. rinkėjų.
B. Sanchez iškilimas yra „didžiausias Čilės politikos sukrėtimas nuo demokratijos sugrįžimo 1990-aisiais“, naujienų agentūrai AFP sakė Talkos universiteto analitikas Mauricio Moralesas.
„Nors rinkėjų apklausos rodė, kad ji surinks 13 proc. balsų, jos pelnyti 20,3 proc. (balsų) gali reikšti, kad ponas Guillieras antrame ture gaus daugiau balsų nei tikėtasi“, – teigė ekonominių konsultacijų ir tyrimų įmonės „Capital Economics“ analitikai.
Pirmadienį pasirodžius naujienoms apie prastesnį nei prognozuota į rinkos vystymą orientuoto S. Pineros pasirodymą rinkimuose, Santjago akcijų indeksas IPSA iškart smuko 4,5 procento.
Milijardieriaus koalicija „Chile Vamos“ per tą pačią dieną vykusius parlamento rinkimus pasirodė gana prastai ir nesurinko daugumos. Analitikai tvirtina, kad tai gali pakenkti jo planams reformuoti ekonomiką.
S. Pineros žadėtos į rinką orientuotos reformos atrodo jau mažiau tikėtinos, ypač jo planai sumažinti pelno mokestį, kurį neseniai padidino M. Bachelet, ir sumažinti biurokratiją kasybos sektoriuje, nurodė „Capital Economics“.
Sujauktos kortos
Prieš rinkimus atliktos rinkėjų apklausos rodė, kad per antrą turą S. Pinera būtų galėjęs nesunkiai įveikti A. Guillierą, tačiau geras B. Sanchez pasirodymas rinkimuose gali sujaukti jo kortas.
Pirmame rinkimų ture S. Pinerai rinkėjų apklausos žadėjo net iki 43 proc. balsų.
Analitikų manymu, kitame ture jis bus priverstas prašyti kraštutinių dešiniųjų paramos. Pirmame ture jų kandidatas Jose Antonio Kastas surinko 7,9 proc. balsų.
„S. Pinera surinko aštuoniais ar devyniais procentais mažiau balsų nei tikėtasi, ir tai yra ingredientas, antrame rate užtikrinsiantis dramą ir nežinomybę“, – AFP sakė Santjago universiteto analitikas Marcelo Mella.
„Svarbiausia bus, ką darys kontingentas, balsavęs už Beatriz Sanchez“, – pridūrė jis.
Dešiniojo sparno senatorius Andresas Allamandas sakė, kad B. Sanchez iškilimas pakeitė Čilės politinę areną ir pridėjo dar vieną jėgą prie tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų koalicijų.
„Tai yra galingas politinis įvykis“, – teigė jis.
46 metų B. Sanchez, patyrusią žurnalistę, į politiką atėjusią tik šių metų kovą, sekmadienį palaikė daugiau kaip 1,3 mln. Čilės rinkėjų. Jos prieš taupymą nusiteikusi partija „Frente Amplio“ kongrese gavo 20 vietų, nors anksčiau teturėjo vos tris.
„Kairiojo sparno populistai „Frente Amplio“ turi pakankamai vietų, kad sukeltų nepatogumų Kongrese. Galiausiai tai gali reikšti, kad žlugs kai kurios pono Pineros reformos“, – teigė „Capital Economics“ analitikai.
Naujoji partija, pakartojusi panašių radikalių politinių jėgų, iškilusių Ispanijoje ir Graikijoje, sėkmę, suvienijo Čilės kairiųjų judėjimus, studentų lyderius ir pritraukė buvusių M. Bachelet šalininkų.
Kadenciją baigianti prezidentė vėlyvą sekmadienį kreipėsi į savo šalininkus ir sakė, kad jiems nepavyko pademonstruoti, kokį kandidatą iš tiesų viešai palaiko jos partija.
Šeši kairiųjų kandidatai per pirmą rinkimų turą pasidalijo 3,6 mln. balsų, o du dešiniųjų pažiūrų kandidatus palaikė 2,9 mln. rinkėjų.