Netikėtas Kim Jong Uno sprendimas: ką tai reiškia?

Visai neseniai Kremlius pranešė, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) į pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjimą, kuris šią savaitę vyks Maskvoje, atvykti negalės, skelbia „The Daily Mail“.

„Kim Jong Unas nusprendė pasilikti Pchenjane. Jo sprendimas susijęs su reikalais Šiaurės Korėjos viduje“, – pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Toks pareiškimas nuskambėjo, švelniai tariant, netikėtai“, – teigia straipsnio „The Daily Beast“ autorius Gordonas G. Changas.

Skelbiama, kad toks Šiaurės Korėjos lyderio sprendimas kaip reikiant nustebino ir Pietų Korėjos nacionalinę žvalgybos agentūrą.

„Atsisakymas stebina dar ir tuo, kad Kim Jong Unas, kaip kad buvo tikėtasi, vizito Rusijoje metu turėjo susitikti su Rusijos prezidentu V. Putinu. Nuo pat 2013 metų pabaigos, kai jis mirčiai pasmerkė savo dėdę, Kim Jong Unas darė viską, kad pagadintų santykius su savo ilgamete partnere Kinija ir skubėjo stiprinti ryšius su Kremliumi.

Šiaurės Korėjos lyderio dėdė Jang Song Thaekas buvo vienas iš tų valdžios pareigūnų, atsakingų už Pchenjano ir Pekino santykius“, – teigia žurnalistas.

Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos agentūra skelbė, kad sausį buvo pakartas Šiaurės Korėjos vicepremjeras – esą mirties jis nusipelnė suabejojęs šalies lyderio politika miškų politikos klausimais.

Visai neseniai toks pat likimas ištiko ir daugiau įtakingų valdžios aparato veikėjų. Tarp jų – ir vienas kariuomenės generolas, atsisakęs sušaudyti asmenis, palaikiusius ryšius su Kinija.

„Kaip teigia Pietų Korėjos žvalgyba, Kim Jong Unas 2012 metais nurodė pakarti 17 aukšto rango valdžios pareigūnų, 2013 metais šis skaičius siekė 10, o 2014 metais – net 41“, – teigiama straipsnyje.

„Mirties nuosprendžiai leidžia daryti išvadą, kad Šiaurės Korėjos lyderis jaučiasi nesaugus. O sprendimas neišvykti iš šalies – juk vizitas Rusijoje būtų tapęs pirmuoju stojus prie šalies valdžios vairo – tokią nuomonę tik patvirtina“, – įsitikinęs G. G. Changas.

„Visų pirma, jaunasis Kim Jong Unas į valdžią atėjo labai netikėtai, o tai reiškia, kad pritrūko laiko pasirūpinti stipriomis sąjungininkų bazėmis režimo viduje, kuriomis galėtų kliautis ir ramiai valdyti šalį. Nuo pat pradžių aukščiausiuose režimo sluoksniuose vyksta rokiruotės, kurios ir leidžia daryti išvadą: jis dar nerado generolų, kuriais galėtų pasitikėti“, – savo straipsnyje svarsto autorius.

„Maža to, Šiaurės Korėjos lyderis netgi buvo priverstas pataikauti kariuomenei, nusileisdamas jų pageidavimui spartinti šalies raketinės ir branduolinės programos vystymą“, – rašo G. G. Changas.

„Režimo padėtis nestabili, todėl jaunasis šalies lyderis renkasi kelią, kurio pagrindinis tikslas kuo skubiau ginkluotis ir įgauti galią pasipriešinti Jungtinėms Valstijoms ir kitiems tariamiems Šiaurės Korėjos priešams. Pchenjano vertimu, gera šalies politika tolygi problemoms visoms likusioms šalims“, – įsitikinęs straipsnio autorius.