Netikėtas radinys demaskavo slaptą nacių planą: apie sąmokslą žino nedaugelis

Atokiose Brazilijos džiunglėse, Laranžal do Žari regione esančiose kapinėse stūksantį kryžių su svastika gaubia paslapties šydas.

Ant kryžiaus vokiškai užrašyta: „Josephas Greineris čia mirė nuo karštinės 1936 m. sausio 2 d., vykdydamas tiriamąją veiklą Vokietijai.“

Kaip atokiame Amazonės atogrąžų miške Brazilijoje atsirado nacio kapas?

Tyrėjai surinko duomenis ir skrupulingai užrašė, kaip pasibaigus Antrajam pasauliniam karui nacių karo nusikaltėliai pabėgo į Pietų Ameriką.

Bet mažai yra žinoma apie sąmokslą, vykdytą prieš karą ir jo metu: naciai tikėjosi Pietų Amerikoje įsteigti placdarmą, užkariaudami Amazonės baseino ruožą.

Slaptasis planas, pavadintas Gvajanos projektu, gimė po ekspedicijos į Amazonę, kuriai vadovavo Berlyno zoologas, dokumentinių filmų kūrėjas ir Hitlerio SS organizacijos narys Otto Schulzas-Kampfhenkelis.

Septyniolika mėnesių – nuo 1935 iki 1937 m., nacių tyrėjai, vadovaujami narys O. Schulzo-Kampfhenkelio, brovėsi per miškus, esančius šalia Brazilijos sienos su Prancūzijos Gviana. Jie rinko
gyvūnų kaukoles ir vietos gyventojų gamintus papuošalus, taip pat tyrinėjo Žari upės – 790 km ilgio Amazonės intako – topografiją.

„Pradžioje ekspedicija buvo įprasto mokslinio pobūdžio, – sako ilgametis Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ korespondentas Brazilijoje Jensas Glüsingas, parašęs knygą apie Gvajanos projektą. – Bet kai Vokietijoje prasidėjo karas, O. Schulzas-Kampfhenkelis įsitvėrė minties apie nacių kolonijinę ekspansiją.“

1940 m. O. Schulzas-Kampfhenkelis pristatė savo planą SS ir gestapo vadui Heinrichui Himmleriui.

Planas buvo pristatytas kaip siekis sumažinti Jungtinių Amerikos Valstijų įtaką regione, perėmus Prancūzijos Gvianos ir kaimyninių Olandijos ir Didžiosios Britanijos kolonijų (dabar nepriklausomos Surinamo ir Gajanos valstybės) kontrolę.

Tačiau svajonė įkurti Vokietijos Gvianą žlugo, ko gero todėl, kad Prancūzijos Gviana jau buvo įkritusi į draugišką kolaboracinio Viši regiono glėbį, o gal tiesiog Žari ekspediciją persekiojo bloga lemtis.
Ekspedicija turėjo „Heinkel He 72 See kadett“ lėktuvą, kuris buvo pristatomas kaip nacių pramonės inovacijų pavyzdys. Bet lėktuvas sudužo praėjus vos kelioms savaitėms nuo ekspedicijos pradžios. Ekspedicijos metu tyrinėtojams, kurie save suvokė kaip „aukštesniąją rasę“, teko pasikliauti vietos gyventojais, kad išgyventų ir nepasiklystų džiunglėse.

Vokiečius puolė maliarija ir kitos ligos. O. Schulzas-Kampfhenkelis persirgo sunkia difterito forma, o ekspedicijos seniūnas J. Greineris mirė nuo neaiškios kilmės karštinės. Jo kapas iki šių dienų liudija apie nepavykusį nacių planą užkariauti Amazonę.