Vietos žiniasklaidos tiesiogiai transliuojamuose vaizduose buvo matyti, kaip iš plyšio liejasi lava.
Išsiveržimas įvyko už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, netoli Fagradalsfiadlio kalno, kur pernai ugnikalnis spjaudė lavą pusę metų. Šis reginys pritraukė gausybę turistų ir smalsuolių.
Šį kartą buvo galima matyti, kaip iš žemės trykšta žėrinti raudona lava, kuri aušdama virsta rūkstančia juoda uolienos danga, o nuo kalvoto Reikjaneso pusiasalio kraštovaizdžio kyla melsvi dūmai.
„Netoli Fagradalsfiadlio prasidėjo išsiveržimas. Tiksli vieta dar nepatvirtinta“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė seisminį aktyvumą stebintis IMO.
Preliminariais IMO duomenimis, plyšio dydis yra apie 300 metrų.
Vėliau biuras pranešė, kad išsiveržimas prasidėjo Meradaliro slėnyje, „maždaug už 1,5 km į šiaurę nuo Stora Hruto“.
Nors pelenų pliūpsnio nesimatė, IMO teigė, kad „gali būti, jog dėl dujų išsiskyrimo bus galima aptikti taršą“.
Ugnikalnio išsiveržimo metu susidarančių dujų, ypač sieros dvideginio, koncentracija arti vulkano gali būti padidėjusi ir kelti pavojų sveikatai ar net būti mirtina.
Dujų taršą taip pat gali pernešti vėjas.
„Rizika apgyvendintoms vietovėms ir ypatingos svarbos infrastruktūrai laikoma labai maža, skrydžiai sutrikdyti nebuvo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Islandijos užsienio reikalų ministerija.
Islandijos nacionalinė oro uostų administracija naujienų agentūrai AFP irgi pranešė, kad šiuo metu jokių oro linijų skrydžiai nėra paveikti.
Praėjus daugiau nei valandai nuo išsiveržimo pradžios, virš vulkaninio plyšio nedideliame aukštyje buvo pastebėtas komercinis keleivinis lėktuvas, skrendantis link Reikjaviko pagrindinio Keflaviko oro uosto.
Istorinis išsiveržimas
Fagradalsfiadlio kalnas priklauso Krisuviko vulkaninei sistemai Reikjaneso pusiasalyje Islandijos pietvakariuose.
Islandijoje šiuo metu yra 32 aktyvios ugnikalnių sistemos – daugiausiai Europoje. Šalyje ugnikalnių išsiveržimai įvyksta vidutiniškai kas penkerius metus.
Krisuvikas yra vadinamoji vulkaninė sistema, neturinti centrinio ugnikalnio. Paskutinį kartą ši sistema išsiveržė XII amžiuje, o vėliausias ugnikalnio išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko 1240 metais.
Po praėjusių metų išsiveržimo geofizikai teigė, kad tai gali reikšti naujo šimtmečius truksiančio išsiveržimų periodo pradžią.
2010-aisiais išsiveržus Ejafjadlajokudlio ugnikalniui į atmosferą pakilo didžiuliai dūmų ir pelenų debesys, daugiau kaip savaitei sutrikdę lėktuvų skrydžius. Atšaukus daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių buvo įstrigę maždaug 10 mln. keleivių.
Islandijos sala yra netoli poliaračio, ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
Šių plokščių poslinkis iš dalies lemia Islandijos ugnikalnių aktyvumą.