Kaip leidiniui „The New York Times“ teigė JAV prezidento administracijos aukšto rango pareigūnai, 2018 m. D. Trumpas privačiai kelis kartus yra minėjęs, kad norėtų Amerikos išstojimo iš NATO.
Buvę ir dabartiniai pareigūnai, NATO šalininkai, sakė bijoję, kad D. Trumpas gali vėl iškelti šią idėją, juo labiau, kad sąjungininkų karinės išlaidos toliau neatitinka prezidento iškeltų tikslų.
Pasak pareigūnų, po pernai įvykusio triukšmingo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo D. Trumpas pareiškė Amerikos aukščiausiojo lygio saugumo pareigūnams nematantis karinio aljanso prasmės ir manantis, kad jis sekina JAV išteklius.
Tuo metu D. Trumpo nacionalinio saugumo komanda, kurioje buvo ir saugumo sekretorius Jimas Mattisas bei nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas, dėjo visas pastangas, kad būtų laikomasi Amerikos strategijos ir nebūtų paminėtas, išstojimas iš NATO, kuris ne vienai dešimčiai metų drastiškai susilpnintų Vašingtono įtaką Europoje ir padrąsintų Rusiją.
Dabar JAV prezidento kelis kartus minėtas troškimas išstoti iš NATO vėl sukėlė nerimo nacionalinio saugumo pareigūnams, stiprėjant susirūpinimui po to, kai paaiškėjo, kad D. Trumpas susitikimus su V. Putinu rengė kuo slaptesnius ir neleido, kad juose nedalyvautų nė jo paties padėjėjai, o vertėjos užrašus sunaikino
Prezidento Baracko Obamos administracijoje dirbusios nacionalinio saugumo pareigūnės Michele A. Flournoy teigimu, JAV pasitraukimas iš NATO „būtų vienas žalingiausių dalykų, kokį tik galėtų padaryti prezidentas JAV interesams“.
„Tai sužlugdytų ilgiau nei 70 metų trukusį kruopštų darbą, kurį atliko kelios (prezidento) administracijos, respublikonai ir demokratai, kuriant bene galingiausią ir veiksmingiausią aljansą istorijoje, – interviu sakė M. A. Flournoy. – Tai būtų didžiausia sėkmė, apie kokią tik galėtų svajoti V. Putinas.“
Į atsargą išėjęs admirolas Jamesas George’as Stavridis, buvęs vienas iš NATO vadų, teigia – Amerikos pasitraukimas iš aljanso būtų „epinės proporcijos geopolitinė klaida“.
„Net idėjos išstoti iš NATO aptarimas, jau nekalbant apie išstojimą, būtų amžiaus dovana V. Putinui“, – sakė jis.
D. Trumpo administracijos pareigūnai kalbėjo apie pastangas išsaugoti karinį aljansą kalbėjo su prašymu išsaugoti jų anonimiškumą.
Pirmadienį į prašymą pateikti komentarą aukšto rango administracijos pareigūnas priminė D. Trumpo pastabas, nuskambėjusias pernai liepą – jis pavadino JAV įsipareigojimus NATO labai tvirtais, o aljansą labai svarbiu. Jis atsisakė pateikti daugiau komentarų.
Kai iš D. Trumpo lūpų pirmą kartą nuskambėjo žodžiai apie galimą JAV išstojimą iš aljanso, aukščiausiojo rango prezidento administracijos pareigūnams buvo neaišku, ar jis kalba rimtai. Pasak pareigūnų, jis kelis kartus grįžo prieš šios idėjos, o tai tik sustiprino jų nerimą.
Niekam ne paslaptis, kad D. Trumpui nepatinka užsienio sąjungininkės ir Amerikos įsipareigojimai tarptautinėms organizacijoms.
JAV prezidentas yra ne kartą viešai pasisakęs prieš karinę ar ekonominę partnerystę arba pranešęs apie pasitraukimą iš aljansų. Jis suabejojo JAV karinio aljanso su Pietų Korėja ir Japonija prasmingumu, taip pat paskelbė apie atšaukiamą JAV kariuomenę iš Sirijos, prieš tai nepasikonsultavęs su sąjungininkėmis Amerikos vadovaujamoje koalicijoje, sudarytoje siekiant įveikti islamo valstybę.
D. Trumpas skundėsi, kad Europos vyriausybės neskiria užtektinai lėšų bendroms gynybos išlaidoms, todėl Amerikai tenka didžiulė našta. Amerikos lyderis piktinosi, kad Europos vadovai čia pat nepažadėjo padidinti išlaidų, ir, regis, neįsiklausė į kelių Europos lyderių mėginimus jam paaiškinti, kad kiekvienoje valstybėje dėl karinių reikmių išlaidų sprendžia parlamentas, teigė JAV ir Europos pareigūnai.
Kitame to paties aukščiausiojo lygio susitikimo susirinkime D. Trumpas atrodė nustebintas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimo.
Palaikydamas D. Trumpo poziciją, J. Stoltenbergas spaudė sąjungininkes didinti išlaidas ir gyrė Ameriką už teigiamą pavyzdį – paminėjo taip pat ir jos didinamas išlaidas karinėms reikmėms Europoje. Susitikime dalyvavusio pareigūno teigimu, po šio pareiškimo D. Trumpas kilstelėjo galvą ir pažvelgė į amerikiečių pareigūnus, nustebintas J. Stoltenbergo pastabos – regis, jis nežinojo savo administracijos išlaidų planų.
Kongresas reaguotų į bet kokį D. Trumpo pasisakymą prieš NATO. Amerikos politika Rusijos atžvilgiu – sritis, kurioje respublikonai nuolat priešinosi D. Trumpui, įskaitant naujas sankcijas Maskvai. Jie taip pat kritikavo jo šiltą liepos 16-osios spaudos konferenciją su V. Putinu Helsinkyje, Suomijoje.
„Kelia nerimą tai, kad prezidentas nuolat klaidingai tvirtina, jog NATO neprisideda prie bendro JAV ar tarptautinės visuomenės saugumo, – sakė senatorė Jeanne Shaheen – demokratė iš Naujojo Hampšyro, priklausanti Kongreso nariams, siekiantiems priimamais įstatymais sustabdyti D. Trumpą nuo išstojimo iš karinio aljanso. – Senatas geriau išmano ir yra pasirengęs ginti NATO.“
Bet net jei Kongresas siekia užkirsti kelią išstojimui iš aljanso, D. Trumpo pareiškimas apie norą išstoti padarytų didelę žalą NATO. Sąjungininkės jaučia grėsmę iš Rusijos pusės ir jau abejoja, ar Amerikos prezidentas duotų kariuomenei įsakymą ateiti joms į pagalbą.
Gruodį pateiktame atsistatydinimo laiške gynybos sekretorius J. Mattisas akcentavo savo atsidavimą Amerikos sąjungininkėms, taip netiesiogiai kritikuodamas D. Trumpo principus. J. Mattisas sakė būtų pasilikęs ir dalyvavęs vasario pabaigoje vyksiančiame NATO susitikime, bet D. Trumpas spaudė jį atsistatydinti iki prasidedant 2019 m.
Manoma, kad laikinai einantis pareigas gynybos sekretorius Patrickas M. Shanahanas palaiko NATO sąjungininkes. Kita vertus, jis sakė manantis, kad Pentagonas neturėtų būti „Ne departamentas“ prezidentui.