Vadovaujantis Rusijos konstitucija, 2024 m. turėtų pasibaigti paskutinioji V. Putino prezidentavimo kadencija. Nors jis dar nedavė viešų užuominų apie savo ateities planus, prezidento padėjėjai ir patarėjai ieško būdų, kaip pratęsti jo valdymą, jau ir taip besitęsiantį ilgiausiai nuo sovietų diktatoriaus Josefo Stalino laikų, teigia su situacija susipažinę asmenys. Tam gali tekti išlaikyti valdančiosios Vieningosios Rusijos partijos dviejų trečdalių balsų daugumą parlamente, būtiną konstituciniams pakeitimams padaryti.
Tačiau, likus mažiau nei 18 mėnesių iki parlamento rinkimų, Vieningosios Rusijos populiarumas smunka kartu su V. Putino – ir tai nenuostabu, turint omenyje, kad gyventojų pajamos mažėja jau penkerius metus iš eilės. Apklausos rodo žemiausius rodiklius per 13 metų, o partijos kandidatai pralaimėjo keliuose pastaruosiuose regioniniuose rinkimuose, nepaisant Kremliaus monopolinės sistemos kontrolės.
„Šiai dienai visi Vieningosios Rusijos veiksmai ir iniciatyvos turi tik vieną rezultatą – augančias protesto nuotaikas šalyje, – rašė dienraštis „Moskovskij komsomolec“. – Regionuose žmonės vengia jos kaip maro.“ Vadindamas partiją „nuodinga“, paprastai Kremlių palaikantis laikraštis svarsto, kad ją reikėtų išformuoti.
Šiuo metu Kremlius svarsto galimybę sumažinti partijų sąrašuose išrinktų vietų skaičių 450 narių Valstybės Dūmoje, žemesniuosiuose parlamento rūmuose, nuo pusės iki 25 proc., remiantis dviejų su situacija pažįstamų asmenų, panorusių likti anonimais, liudijimais. Likusi dalis būtų išrinkta vietiniuose rajonuose, kur daugelis Kremliui palankių kandidatų, siekdami išvengti Vieningosios Rusijos narystės stigmos, balotiruojasi kaip nepriklausomi kandidatai.
Pakeitimai įsigaliotų prieš artėjančius 2021 m. parlamento rinkimus, suteikiant V. Putinui visišką naujojo parlamento kontrolę likus trejiems metams iki jo kadencijos pabaigos, teigė vienas iš šaltinių. Kremlius jau anksčiau keletą kartų keitė proporcijas, kad šios atitiktų jo rinkimų poreikius – šiems pakeitimams konstitucijos perrašyti nereikia. Valdžios institucijos griežtai kontroliuoja, kas gali patekti į vietos rinkimus, ir paprastai blokuoja opozicijos kandidatus.
Mišri balsavimo sistema 2016 m. padėjo Vieningajai Rusijai užsitikrinti trijų ketvirčių daugumą su vos 54 proc. balsų, nes Kremliui palankūs kandidatai vietiniuose rajonuose sėkmingai balotiravosi kaip nepriklausomi kandidatai. Tačiau partijos simpatijos nuo to laiko sumažėjo iki trečdalio – visuomenė kaltina valdžios institucijas dėl blogėjančio gyvenimo lygio. Šeši Kremliaus remiami kandidatai į gubernatorius rugsėjo rinkimuose atsisakė partijos užnugario ir balotiruojasi kaip nepriklausomi kandidatai.
Su dabartine rinkimų sistema 2021 m. Vieningoji Rusija geriausiu atveju surinktų paprastą daugumą Dūmoje, tvirtina Vladimiras Žirinovskis, nacionalistinės liberalų demokratų partijos – vienos iš kitų trijų Dūmos partijų – lyderis. „Vieningoji Rusija šalies mastu vargiai viršytų 20 ar 30 proc. – tokios mūsų prognozės.“
Nors komunistai ir V. Žirinovskio LDPR retai ginčija Kremliaus iniciatyvas, regioniniu lygmeniu jie kelia vis didesnę grėsmę, o Dūmoje gali priversti valdžios institucijas nenorom daryti nuolaidų.
Tvirta pozicija parlamente suteiktų V. Putinui daugiau erdvės manevrams. 66-erių metų Rusijos prezidentas galėtų sau leisti keisti vaidmenis, ir toliau išlaikydamas valdžios vadeles – kaip valdančiosios partijos vadovas ir ministras pirmininkas su išplėstine konstitucine valdžia, teigė du šaltiniai, artimi Kremliui ir valdančiajai partijai.
Tačiau dar neaišku, ar pats V. Putinas palaikytų tokį perėjimą, nes valdžios perdavimas į parlamento rankas prieštarautų prezidentinei sistemai, kuri Rusijai labai tinka, pabrėžė Maskvoje įsikūrusio Politinės informacijos centro vadovas Aleksejus Muchinas.
Pastangos įvilioti kaimyninės Baltarusijos lyderį į galimą susijungimą su Rusija – tai leistų V. Putinui tapti jungtinės valstybės vadovu – žlugo. O šiais metais Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žengtas žingsnis – atsisakyti prezidento įgaliojimų, tačiau ir toliau vadovauti užsienio politikai ir saugumui – nedaugeliui atrodo kaip realistiškas modelis Rusijai, nes naujai išrinktas prezidentas teoriškai galėtų atmesti V. Putino sprendimus.
Kremliaus politinio konsultanto Sergejaus Markovo teigimu, Rusijos lyderiui pakartotinai atsisakius panaikinti kadencijos ribas, diskusijos apie galimus 2024 m. scenarijus atsidūrė aklavietėje. „Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ką jis galiausiai nuspręstų, V. Putinui reikės stiprios parlamento paramos“, – pabrėžė jis.