Masiniai pagrobimai už išpirką paplitę Nigerijos šiaurės vakarų ir centrinėse valstijose, kur stipriai ginkluotos gaujos, vietos gyventojų vadinamos banditais, dažnai puldinėja atokius kaimus, plėšia ir grobia gyventojus.
Praėjusio mėnesio pradžioje ginkluoti vyrai užpuolė atokų Gidan Danzaros kaimą Zamfaroje, paėmė į nelaisvę 64 moteris ir vaikus ir reikalavo išpirkos už jų paleidimą. Zamafaros valstijos gubernatoriaus atstovas spaudai Suleimanas Bala Idrisas sakė, kad belaisviai buvo paleisti antradienį, surengus „karinį“ banditų stovyklų rajone puolimą. Pareigūnas neigė, kad buvo sumokėta kokia nors išpirka, tačiau gyventojai tvirtino turėję sumokėti banditams, kad pagrobtieji būtų paleisti.
Mokėti išpirką grobikams Nigerijoje yra neteisėta, tačiau šeimos dažnai sako galiausiai turinčios parduoti nuosavybę arba paimti paskolas, kad gautų pinigų pagrobtiems giminaičiams išlaisvinti.
Pagrobtųjų gelbėjimo aplinkybės Nigerijos taip pat dažnai nėra aiškios, aukų artimieji ir valdžios institucijos pateikia prieštaringus pareiškimus dėl išpirkos ar derybų su grobikais. Nusikaltėlių gaujos, turinčios paslėptas stovyklas didžiuliuose miškuose Zamfaros, Kadunos, Katsinos ir Nigerio valstijose, garsėja masiniais grobimais, dažnai taikosi į mokyklas ir koledžus.
S. B. Idrisas sakė, kad grobikai paleido visas 64 kaime pagrobtas moteris ir vaikus dėl kariuomenės įvykdytų karinių operacijų rajone. Jis taip pat sakė, kad masinis karių dislokavimas Zamfaroje praėjusią savaitę „pakeitė tendenciją“. Kariuomenė surengė reidus į stovyklas, „ši strategija padarė spaudimą teroristams ir privertė juos bėgti į kaimynines valstijas ir palikti belaisvius“.
Banditai nesilaiko kokios nors ideologijos, juos motyvuoja finansinė nauda, tačiau pareigūnai ir analitikai susirūpinę dėl jų pragmatiško aljanso su džihadistais, kurių sukilimas Nigerijos šiaurės rytuose trunka jau 15 metų.