Toks projektas galėtų turėti milžiniškos įtakos įvairiose srityse, pradedant militaristiniais manevrais, baigiant tarptautine prekyba.
Nikaragva su viena kinų kompanija pasirašė 100 metų sutartį, kuria leidžiama Nikaragvos teritorijoje statyti alternatyvą Panamos kanalui. Šalies nacionalinės asamblėjos pirmininkas Renė Nunezas paskelbė, kad projekto vertė – 40 mlrd. JAV dolerių. Jis sustiprins Kinijos įtaką pasaulinėje prekyboje ir susilpnins JAV dominavimą.
Pasirinktos kinų kompanijos pavadinimas kol kas viešai neskelbiamas, rašo telegraph.co.uk. Tačiau 100 metų kanalo operatore bus Kinija.
Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega pareiškė, kad naujasis kanalas bus statomas per Nikaragvos ežerą. Naujasis kanalas bus gerokai pralaidesnis už 99-erių metų senumo Panamos kanalą. Juo galės plaukioti megakonteinervežiai, kurie gali plukdyti iki 250 tūkst. tonų krovinius. Tai – daugiau nei dvigubai didesni laivai nei tie, kurie po rekonstrukcijos galės keliauti pro Panamos kanalą.
Pranešama, kad Nikaragvos kanalas bus 22 metrų gylio ir 286 km ilgio – didesnis už Panamos kanalą visais parametrais. Planuojama, kad pirmasis laivas Nikaragvos sąsiauriu galėtų plaukti po statybos darbų pradžios praėjus vos 6 metams, o visiškai kanalas būtų užbaigtas per 10 metų.
Naujasis Nikaragvos kanalas Ramųjį ir Atlanto vandenynus sujungs per Centrinės Amerikos žemyninę teritoriją. Manoma, kad naujasis kanalas bus gerokai erdvesnis už ankštąjį Panamos kanalą, nors 2015 m. turėtų būti užbaigtas šio platinimo projektas, atsieisiantis 5,2 mlrd. JAV dolerių.
Bene didžiausio impulso tikimasi komercinėje sferoje. Antras kanalas Centrinėje Amerikoje reikštų gerokai didesnį jūrinio transporto pralaidumą tarp Atlanto ir Ramiojo vandenyno ir okeaninės prekybos kaštus. Didesni naujojo kanalo matmenys padidins ir praplukdomų prekių kiekius.
Antras platesnis kanalas taip pat reiškia, kad jais galėtų plaukti JAV Karinio laivyno naujos kartos (Fordo klasės) lėktuvnešiai. Tai leistų JAV jūrų pajėgoms lanksčiau manevruoti po pasaulinį vandenyną. Žinoma, jei tik toks lėktuvnešių kursavimas nesudarys nepatogumų Kinijai...
JAV karinio laivyno strategas Alfredas Thayeris Mahanas, kuris, anot popsci.com, karinio laivyno strategijų teorijose yra pasiekęs tiek, kiek Albertas Einsteinas fizikoje, pabrėžia vandenynų valdymo per tam tikrus siaurus kanalus svarbą. Pats vandenynas yra neaprėpiamas, tačiau vietų karinėms jūrų pajėgoms perplaukti iš vieno okeano į kitą yra ne kažin kiek. Maža to, tie patys kanalai gyvybiškai svarbūs ir komercijai.
Pavyzdžiui, Britų imperija sugebėjo kontroliuoti visą Viduržemio jūra, pasistatydama vakarinę bazę Gibraltaro sąsiauryje ir rytinę bazę ties Sueco kanalu. Kontroliuodamos greičiausią ir tiesiausią kelią iš Atlanto į Ramųjį vandenyną, Jungtinės Valstijos sąlyginai mažomis sąnaudomis buvo (ir kol kas tebėra) užėmusios nepaprastai stiprią strateginę poziciją. Kurią antrasis kanalas, pastatytas ne JAV, gerokai komplikuos.
Nikaragvos kanalo perspektyvos aptarinėjamos jau apie 150 metų. Įdomu tai, kad pirmiausia šio kanalo statybomis domėjosi JAV ir šios idėjos atsisakė tik tada, kai buvo nuspręsta perimti Panamos kanalo projektą iš Prancūzijos.