Vėliau ji buvo rasta sumušta ir išžaginta. Moteriai 12 dienų teko pragulėti komoje. Tas atvejis, pramintas Centrinio parko bėgikės byla, kuriam laikui tapo labiausiai dėmesį prikausčiusiu įvykiu Niujorko mieste, rašo BBC.
Kaltais tada buvo pripažinti penki juodaodžiai ir iš Lotynų Amerikos kilę jaunuoliai, kurių amžius – nuo 14 iki 16 metų. Jie buvo tardomi ir nuteisti.
Ši grupė tapo žinoma kaip Centrinio parko penketukas.
Tik tiesa ta, kad to nusikaltimo jie nepadarė.
Centrinio parko penketukas – tai keturiolikmečiai Kevinas Richardsonas ir Raymondas Santana, penkiolikmečiai Antronas McCray ir Yusefas Salaamas bei šešiolikmetis Korey Wise‘as.
Pirmuosius policija sulaikė K. Richardsoną ir R. Santaną. Šiems paaugliams buvo iš karto pareikšti įtarimai dėl grėsmę keliančio elgesio ir apiplėšimų.
A. McCray, Y. Salaamas ir K. Wise‘as buvo suimti jau kitą dieną. K. Wise‘as tada nebuvo laikomas įtariamuoju – jis tik norėjo morališkai palaikyti Y. Salaamą.
Netrukus visas dėmesys nukrypo į Trishą Meili. Penketo jaunuolių apklausa užtruko ne mažiau kaip septynias valandas. Jie buvo tardomi nedalyvaujant tėvams. Galiausiai, keturi iš jų, kvočiami detektyvų, prieš kameras prisipažino kaltais.
Visi pripažino, kad priekabiavo prie T. Meili arba laikė ją suėmę, kol kuris nors kitas žagino.
Kadangi įvykio vietoje aptiktos spermos DNR nesutapo nė su vieno iš paauglių, prokurorai kliovėsi vien pirminėmis apklausomis.
Visgi vėliau Penketukas savo parodymus atsiėmė: jie tvirtino, kad buvo priversti policijos pateikti klaidingus prisipažinimus.
2016-aisiais, kalbėdamas su dienraščiu „The Guardian“, Y. Salaamas pasakė: „Girdėjau, kaip jie mušė Korey Wise‘ą gretimoje patalpoje. Tada priėjo prie manęs ir pasakė: „Juk supranti, kad dabar tavo eilė.“ Labai bijojau, todėl suvokiau, kad vargu ar sugebėsiu tai atlaikyti.“
Po dviejų teismo posėdžių penki paaugliai buvo pripažinti kaltais. Konkretizuojant nusižengimus buvo paminėti bandymas nužudyti, išžaginimas, užpuolimas ir apiplėšimas. Tariami nusikaltėliai buvo nuteisti skiriant 6–13 metų kalėjimo bausmes.
Donaldo Trumpo vaidmuo
Devintajame ir dešimtajame praeito amžiaus dešimtmečiais Niujorkas buvo daug pavojingesnis miestas nei yra dabar.
Rasiniai santykiai buvo ganėtinai įtempti. Ypač neprielankų požiūrį demonstravo policija.
Dabartiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (tada – nekilnojamosios nuosavybės Niujorke magnatui) paauglių kaltė nekėlė jokių abejonių.
Jis, kaip buvo skelbta, nepagailėjo net 85 tūkst. dolerių (dabar tai prilygtų 154 tūkst. eurų sumai), kad įvairiuose Niujorko laikraščiuose būtų išspausdintos keturios ištiso puslapio apimties proklamacijos su antrašte „Grąžinkite mirties bausmę, grąžinkite policijai galią!“
Savo pareiškimuose jis, be kita ko, sakė: „Noriu nekęsti žudikų ir visada taip darysiu. Neketinu užsiimti psichoanalize ir bandyti juos suprasti. Siekiu, kad jie būtų nubausti.“
Duodamas interviu kanalui CNN tuo metu D. Trumpas pasakė: „Galbūt neapykanta ir yra tai, ko reikia, jei norime kažką padaryti.“
Toks išsakytas požiūris tik dar labiau sutirštino atmosferą mieste, tada išsiskyrusiame aukštais nusikalstamumo rodikliais ir įtemptais rasiniais santykiais.
Vėliau, paprašytas pakomentuoti D. Trumpo išplatintus tekstus, Y. Salaamas pasakė: „Visi bijojome. Mūsų šeimos bijojo. Mūsų artimieji bijojo. Jautėmės taip, tarsi ant mūsų nugarų kabotų taikiniai.“
„Jei tai būtų nutikę šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje – jei tada būtų pareikalauta tokio iškreipto teisingumo, koks nors atmata beveik neabejotinai būtų apsilankęs mūsų namuose, išvilkęs mus iš lovų ir pakoręs ant medžių Centriniame parke“, – sakė jis.
Tikrasis nusikaltėlis
Kalėjime sėdėjo dėl kelių išžaginimų ir žmogžudystės nuteistas Matiasas Reyesas.
Atliekant laisvės atėmimo bausmę jam teko dukart susidurti su vienu vaikinu iš Centrinio parko penketuko – Korey Wise‘u.
2002-aisiais, praėjus metams po antro judviejų susitikimo, M. Reyesas pranešė policijai, kad tai jis įvykdė seksualinį išpuolį prieš T. Meili, kai buvo 17-os, ir padarė tai vienui vienas.
Nuteistasis išsamiai nupasakojo policijai, kaip viskas vyko, be to, jo DNR sutapo su tuo, kuris buvo nustatytas ištyrus nusikaltimo vietoje rastą spermą.
Vienas iš nusikaltimų, už kurį M. Reyesui teko kalėti, buvo prieš porą dienų iki T. Meili tragedijos įvykdytas išžaginimas. Tačiau T. Meili byloje jis, kaip įtariamasis, niekada nefigūravo.
„Žinau, kad žmonėms sunku suprasti, kodėl, praėjus 12 metų, kas nors ryžtasi prisipažinti kaltu“, – vėliau sakė M. Reyesas.
„Iš pradžių aš bijojau, tačiau galop suvokiau, kad privalau taip pasielgti“, – kalbėjo jis.
Kai taip nutiko, visų penkių vyrų kaltinimai buvo panaikinti, nors laisvės atėmimo bausmę jie buvo beveik atlikę.
Dėl suėjusio senaties termino M. Reyesas nebuvo teisiamas už tuos nusikaltimus, dėl kurių buvo nuteistas Penketukas.
M. Reyesas ir dabar sėdi už grotų, nes jam buvo paskelbtas įkalinimo iki gyvos galvos nuosprendis.
Galima tik paminėti, kad 2022-aisiais turėtų įvykti teismo posėdis dėl lygtinio jo paleidimo.
Išėję į laisvę, vyrai iš Penketuko padavė civilinį ieškinį prieš Niujorko miestą ir gavo 41 mln. dolerių (dabar tai būtų maždaug 50,7 mln. eurų) kompensaciją.
Didžiausia suma – 12 mln. dolerių – atiteko K. Wise‘ui, nes jis buvo vienintelis, nuteistas kaip suaugusysis, todėl ilgiausiai prasėdėjęs kalėjime.
Kalbėdamas apie šį atvejį 2012-aisiais pasirodžiusiame dokumentiniame filme, jis pasakė: „Galima atleisti, bet nepavyksta pamiršti. Nepavyksta pamiršti, ką praradai.“
„Jokie pinigai nesugrąžins laiko. Jokie pinigai nesugrąžins prarasto gyvenimo ir laiko, kuris buvo atimtas“, – kalbėjo jis.
Kas vyksta dabar?
Visi Penketuko nariai jau įkopė į penktąją dešimtį. Beveik nė vienas negyvena Niujorke.
Y. Salaamas dabar kalba štai kaip: „Žvelgiu į D. Trumpą ir regiu jį kaip amerikietiško simptomo simbolį. Buvome nuteisti dėl savo odos spalvos. Apie mus buvo galvojama taip blogai, kaip tik įmanoma. Ir taip buvo tik dėl garbių ir žinomų niujorkiečių, ypač – D. Trumpo.“
Per 2016-aisiais vykusią prezidento rinkimų kampaniją CNN žurnalistai paprašė D. Trumpo pakomentuoti kitados jo išplatintus pareiškimus apie Centrinio parko penketuką.
„Jie prisipažino kaltais. Pirminį tyrimą vykdę policijos pareigūnai taip pat pripažino juos kaltais, – pasakė D. Trumpas. – Tai, kad byla buvo nutraukta, esant tiek daug jų nenaudai bylojančių įrodymų, yra pasibaisėtina.“
Ši neteisybės kupina istorija įkvėpė kino juostos „When They See Us“ kūrėjus. Filmas – tai keturių dalių drama, transliuojama kanalu „Netflix“.
Bėgikė
Kol vyko teismas, Centrinio parko bėgikės tapatybė buvo slepiama.
2003-iaisiais, vadinasi, praėjus 14 metų po išpuolio, T. Meili ryžosi prisipažinti, kad būtent ji ir yra auka, apie kurią rašoma knygoje, pavadinimu „I Am The Central Park Jogger“ (Aš esu Centrinio parko bėgikė).
Po išpuolio ji 12 dienų praleido komoje, o kai nubudo, nieko nesugebėjo prisiminti.
Visiškai netrukus T. Meili metė darbą investicijų banke, kad galėtų prisidėti prie pagalbos seksualinės prievartos aukoms.
Ji ligi šiol tebeturi keletą randų, likusių nuo tada padarytų sužalojimų, be to, prarado uoslę.
Dabar T. Meili – motyvuojančių kalbų autorė ir pranešėja. Ji po šiai dienai bėgioja.