52 metų visuomeninis advokatas ir jo juodaodė žmona, buvusi lesbietė, žada naują stilių miestui, pasikeitusiam per 12 metų, kai vadovavo M.Bloombergas, kuris dabar nekandidatuos.
B.de Blasio priešrinkiminė kampanija nepaliko beveik jokių galimybių jo varžovui respublikonui Joe Lhotai (Džo Lotai), kai sugebėjo atsigręžti į ekonomiškai pažeidžiamos viduriniosios klasės rūpesčius ir pritraukti šalininkų iš anksčiau buvusios itin tvirtos demokratų stovyklos.
Televizijos NBC ir dienraščio „The Wall Street Journal“ pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad B.de Blasio pagal populiarumą lenkia J.Lhotą net 41 procentiniu punktu, todėl tikėtina, kad jis taps pirmuoju į didžiausio JAV miesto mero postą išrinktu demokratu nuo 1989 metų.
Balsuotojų aktyvumas per mero rinkimus paprastai būna menkas, todėl B.de Blasio paskutinę kampanijos dieną ragino savo šalininkus tesėti savo pažadus ir pareikšti savo valią.
„Turite eiti į kiekvieną rajoną ir aiškinti žmonėms, kaip visa tai svarbu“, – sakė kandidatas, kalbėdamas žvarbų žiemišką rytą Bruklino rajone, kuriame jis gyvena.
Intensyviai išnaudodamas savo viešus pasirodymus su žmona Chirlane ir paaugliais vaikais Dante bei Chiara, jis rodė esantis artimas paprastoms šeimoms, mėginančioms sudurti galą su galu, ir itin margam elektoratui.
Jo mišri šeima atspindi didelę šio miesto etninę įvairovę: 33,3 proc. niujorkiečių yra baltaodžiai, 25,5 proc.. – juodaodžiai, 28,6 proc. – ispanakalbiai, o 12,7 proc. – azijiečiai.
Jeigu būtų išrinktas 109-uoju Niujorko meru, B.de Blasio žada didinti mokesčius, siekiant finansuoti visuotines darželinukų ir popamokinio ugdymo programas, taip pat pastatyti 200 tūkst. įperkamų gyvenamųjų būstų.
Jis nori reformuoti „sustabdymo ir apieškojimo“ politiką, kuri, anot kritikų, nesąžiningai nutaikyta prieš juodaodžius ir ispanakalbius, nors šalininkai sako, kad ji padėjo sumažinti nusikalstamumą.
B.de Blasio per priešrinkiminę kampaniją griežtai kritikavo atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų mieste, kuriame gyvena daugiau nei 440 tūkst. milijonierių, tačiau 21 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos – 30 944 dolerių metinių pajamų keturių asmenų šeimai.
Dar prieš metus B.de Blasio buvo gana menkai žinomas, tačiau sugebėjo prasiskinti kelią per įtemptus demokratų pirminius rinkimus. Šis faktas analitikų pateikiamas kaip viena iš priežasčių, kodėl B.de Blasio įgijo aiškią persvarą prieš J.Lhotą.
8,3 mln. gyventojų mieste registruotų demokratų šalininkų yra šešis kartus daugiau negu respublikonų, tačiau Davidas Dinkinsas buvo paskutinis demokratų kandidatas į mero postą, laimėjęs rinkimus 1989 metais.
Prieš tapdamas visuomeniniu advokatu, B.de Blasio aštuonerius metus dirbo Niujorko taryboje, Gyvenamųjų būstų ir urbanistinės plėtros departamente prezidento Billo Clintono administracijoje, taip pat vadovavo jo žmonos Hillary Clinton rinkimų kovai dėl Niujorko senatoriaus posto 2000 metais.
Palaikymą jam viešai išreiškė kai kurios Niujorko garsenybės, tarp jų aktorės Susan Sarandon ir Sarah Jessica Parker.
Tačiau kyla klausimų, ar jo patirtis pakankama vadovauti miestui, kurio merija turi 300 tūkst. darbuotojų, o biudžetas – 72 mlrd. dolerių.
Taip pat nerimaujama, kad Niujorko politika gali vėl tapti favoritizmo ir rinkimų ciklų auka, kai atsistatydins M.Bloombergas, kuris dėl savo didžiulio kapitalo buvo visiškai nepriklausomas.
Seton Holo universiteto politologijos profesorius adjunktas Heathas Brownas sakė, kad didžiausiu iššūkiu B.de Blasio veikiausiai bus perėjimas nuo dalyvavimo rinkimų kampanijoje prie realaus vadovavimo.
„Nuo trečiadienio ryto iki sausio 1 dienos iš tikrųjų sunki užduotis bus išsiaiškinti, kaip įsivažiuoti į mero darbą“, – H.Brownas sakė naujienų agentūrai AFP.
Rinkimų laimėtojo laukia trys pagrindiniai uždaviniai – apsispręsti dėl kandidatų į svarbius postus, organizuoti administracijos darbą ir nustatyti ankstyvosios politinės programos prioritetus.
„Žinodamas, kad jis yra sumanus politikas, įtariu ... kad jis apsups save žmonėmis, turinčiais patirties, kurios jam gali stigti, todėl aš stebėčiau tuos svarbius paskyrimus“, – aiškino H.Brownas, turėdamas omenyje B.de Blasio..
M.Bloombergas, kuris pakeitė įstatymus, kad galėtų kandidatuoti trečiai kadencijai, pateks į istoriją kaip vienas iš labiausiai Niujorką pakeitusių merų, tačiau jis palieka elektoratą, prieštaringai vertinantį jo pasiekimus.
Miestui pavyko sumažinti smurtinių nusikaltimų, o M.Bloombergo agresyvi visuomenės sveikatos apsaugos politika, įskaitant draudimą rūkyti baruose bei restoranuose, buvo kopijuojama daugelyje miestų.
Tačiau jo pastangos uždrausti pardavinėti pasaldintus gaiviuosius gėrimus itin didelėse pakuotėse žlugo.
M.Bloombergo pastangomis buvo pertvarkyta Niujorko krantinė, išplėstos žaliosios erdvės, įkurta populiari miesto dviračių sistema ir atkurtas verslo optimizmas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų.
Pirmadienį naujienų portalas „New York Daily News“ reiškė palaikymą B.de Blasio, tačiau su „nerimo kupinomis abejonėmis ir tvirtais pasiūlymais“, susijusiais su „monumentaliais iššūkiais, vadovaujant didžiausiam Amerikos miestui“.
„Didelės tikrovės dozės greitai privers de Blasio imtis veiksmų sprendžiant sunkius klausimus, kurie jam anksčiau jam kėlė šypseną per (rinkimų) kampaniją, taip pat peržiūrėti prastai apgalvotas pozicijas“, – sakoma portalo pranešime.