„Manau, kad per 30 mūsų laikraščio gyvavimo metų padarėme tiek pozityvių ir gerų dalykų šaliai, kad mūsų paskelbimas užsienio agentais pakenktų mūsų šalies valdžiai“, – kelios valandos prieš ceremoniją Osle interviu naujienų agentūrai AFP sakė D. Muratovas.
Šis 60 metų žurnalistas, Nobelio taikos premiją drauge su filipiniečių žurnaliste Maria Ressa pelnęs už „pastangas apsaugoti raiškos laisvę“, sakė, kad jo laikraštis yra išgelbėjęs žmonių iš kalėjimų Čečėnijoje, sodino medžius savo popieriaus poreikiams patenkinti, apmokėdavo žmonių gydymo išlaidas.
„Todėl pavadinti mūsų laikraštį „užsienio agentu“ būtų kvaila“, – pridūrė jis.
„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.
Ši etiketė yra skirta žmonėms ar grupėms, gaunantiems finansavimą iš užsienio ir dalyvaujantiems bet kokioje „politinėje veikloje“, tačiau buvo suteikta daugeliui Kremliui kritiškų žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių, todėl jų darbas tapo itin sunkus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pareiškęs, kad Nobelio premija „neapsaugos“ nuo „užsienio agento“ etiketės.
Tačiau ketvirtadienį spaudos konferencijoje Osle D. Muratovas sakė netikintis, kad bus priskirtas „užsienio agentams“, nei jei priims Nobelio premijos pinigus.
„Novaja Gazeta“ garsėja korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje tyrimais. Nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio buvo nužudyti šeši šio laikraščio žurnalistai, tarp jų – Ana Politkovskaja, nušauta 2006 metais.
„Visuomet tarnaudavome mūsų visuomenei, ne mūsų valstybei. Siekiame visuomenės pritarimo. Mus labiau domina tai, kaip ji vertina mūsų darbą... o ne valstybės pritarimas“, – sakė D. Muratovas.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) spaudos laisvės indekse Rusija užima 150-ą vietą.