Norvegijos ir Rusijos mokslininkai teigia matuojantys radiacinį foną jūros teritorijoje, kur prieš 30 metų neskendo sovietinis povandeninis laivas. Prie laivo, gulinčio 1658 metrų gylyje, šiuo metu dirba vietos ekspertų ekspedicija.
Tyrimus laivo viduje atlieka nuotoliniu būdu valdomas giliavandenis aparatas, galintis tiek rinkti vaizdo medžiagą, tiek mėginius.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, vieno iš laivo viduje paimtų mėginių radioaktyvumas net 100 tūkst. kartų viršija radiacinį foną. Kiti mėginiai tokio pavojaus nekelia.
Radiacijos nuotėkis pastebėtas vykdant pirmuosius laivo tyrimus dar XX amžiaus paskutinį dešimtmetį. Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, pavojaus gamtai ir žuvims nėra.
Detalesnė paimtų mėginių ir duomenų analizė bus pradėta tik ekspedicijai grįžus į krantą.
„Tai preliminarūs rezultatai. Šiuos mėginius nuodugniau ištirsime grįžę iš ekspedicijos“, – televizijai sakė ekspedicijos vadovė Hilda Eliza Heldal.
Vis dėlto ji nurodė, kad radiacijos nuotėkis nekelia pavojaus žūklei tame rajone.
H. E. Heldal pridūrė, jog nesistebi tyrimo rezultatais, nes rusų ekspedicija 2007 metais taip pat nustatė radiacijos nuotėkį iš šio nuskendusio povandeninio laivo.
Televizijos pranešime sakoma, kad „G. O. Sars“ įgulos užfiksuotas radiacijos lygis viršija skaičius, kuriuos anksčiau užfiksavo rusų mokslininkai.
Povandeninio laivo „Komsomolec“ reaktorius avarijos metu buvo išjungtas. Be to, laive yra dvi torpedos su branduolinėmis kovinėmis galvutėmis.
Sovietinis povandeninis laivas K-278 į vandenį buvo nuleistas 1983 metais. Jis buvo sukonstruotas veiksmams dideliame gylyje. „Komsomolec“ ir po šiai dienai priklauso karinių povandeninių laivų gylio rekordas – 1027 metrai.
Laivas Norvegijos jūroje nuskendo 1989 metų balandį, iki tol jis buvo eksploatuojamas kiek mažiau nei šešerius metus. Gaisro, pražudžiusio laivą, priežastis iki šiol nežinoma. Per nelaimę žuvo 42 iš 69 įgulos narių.