Kaip tikina Norvegijos radiacijos ir branduolinio saugumo agentūra, dviejų radiacinio fono stebėjimo stočių ištirtuose mėginiuose – Vikšofelyje ir Svanchovdo – aptikta cezio-137: radioaktyvaus izotopo, kuris išskiriamas skylant uranui-235. Pastarasis yra branduolinių reaktorių kuro sudėtinė dalis bei branduolinio ginklo užpildas.
Cezio-137 kiekis mėginiuose buvo mažas, nors leistiną normą ir viršijo – beveik penki mikrobekereliai kubiniame metre, sako Bredo Melleris iš Norvegijos radiacijos ir branduolinio saugumo agentūros pasirengimo avarinėms situacijoms skyriaus.
Cezio-137 šaltinis nežinomas, tikina Norvegijos radiacijos ir branduolinio saugumo agentūra. Barenco jūroje dirba keli branduoliniai ledlaužiai, taip pat branduoliniai povandeniniai laivai, kurie nuo rugsėjo 16 dienos dalyvauja didžiausiose nuo Šaltojo karo laikų laivyno pratybose „Okean 2024“. Be to, labai menkai tikėtina, kad cezio-137 nuotėkis įvyko veikiančiame reaktoriuje jūroje, samprotauja ekspertai iš Norvegijos.
Kita galimybė, anot ekspertų, gali būti susijusi su rusiškos raketos su branduoliniu varikliu „Burevestnik“ kūrimu ir bandymu. Jos paleidimo poligonas yra Naujosios žemės salyne, kur Sovietų Sąjunga iki pat 1990 metų vykdė branduolinius bandymus. Oficialiai apie „Burevestnik“, kurį Amerikos pareigūnai praminė „skraidančiu Černobylio“, bandymus neskelbiama.