Pratybos „Cold Response 2022“ („Šaltas atsakas 2022“), suplanuotos gerokai prieš Maskvos invaziją į Ukrainą, siekia išbandyti, kaip Norvegija valdys sąjungininkų pastiprinimą savo teritorijoje vadovaudamasi NATO chartijos 5 straipsniu, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės ateitų į pagalbą kitai užpultai valstybei narei.
„Tai gynybinės pratybos“, – sakė „Cold Response“ vadovaujantis generolas Yngve Odlo. „Tai nėra karinė operacija su puolamuoju tikslu“, – sakė jis televizijos kanalui TV2.
Karinio jūrų laivyno, oro ir antžeminės pratybos, organizuojamos kas dvejus metus, vyksta didžiulėje Norvegijos teritorijos dalyje, įskaitant už poliarinio rato. Tačiau jos liks kelių šimtų kilometrų atstumu nuo Norvegijos sienos su Rusija.
Rusija atmetė Norvegijos kvietimą siųsti stebėtojus. „Bet koks NATO karinių pajėgumų sutelkimas prie Rusijos sienų nepadeda stiprinti saugumo regione“, – praėjusią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos ambasada Norvegijoje. Rusija „turi galimybę visiškai teisėtai sekti (pratybas)“, sakė Y. Odlo. „Tikrai tikiuosi, kad jie gerbs esamus susitarimus“, – pridūrė jis.
Kaip ir ankstesnėse pratybose, „Cold Response“ dalyvaus kaimyninės Švedija ir Suomija, kurios kariškiai yra neprisijungusios prie Aljanso, bet yra vis glaudesnės NATO partnerės. Rusijos invazija atnaujino diskusijas dviejose Šiaurės šalyse dėl galimos narystės NATO.
Manevruose, kurie tęsis iki balandžio 1 d., taip pat dalyvauja apie 200 orlaivių ir 50 laivų. Pratybos prasidėjo pirmadienį karinio jūrų laivyno operacijomis ir dalies NATO greitojo reagavimo pajėgų dislokavimu sausumoje.