Šeichas Hassanas Nasrallah, Libano šiitų islamistų judėjimo „Hezbollah“ lyderis – viena žinomiausių ir įtakingiausių figūrų Artimuosiuose Rytuose.

H. Nasrallah daug metų nesirodė viešumoje, nes baiminosi, kad Izraelis jį nužudys. Kaip skelbia BBC, jis buvo šešėlinė figūra, palaikanti glaudžius asmeninius ryšius su Iranu ir atliko reikšmingą vaidmenį, „Hezbollah“ paverčiant tokia politine ir karine jėga, kokia ji yra dabar.

Vadovaujant H. Nasrallah, „Hezbollah“ padėjo rengti palestiniečių ginkluotos grupuotės „Hamas“ kovotojus, Irako ir Jemeno sukarintas grupuotes, o iš Irano gavo raketų ir raketų, skirtų naudoti prieš Izraelį.

Jis stipriai prisidėjo prie „Hezbollah“ evoliucijos, kai ši iš kovai su Libaną okupavusiais Izraelio kariais įkurtos organizacijos tapo karine jėga, stipresne už Libano kariuomenę, įtakinga Libano politikoje, pagrindine sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų teikėja ir svarbia jos rėmėjo Irano siekio dominuoti regione dalimi.

H. Nasrallahas gimė1960 m. Jis buvo vyriausias iš devynių vaikų, užaugo Beiruto Bourj Hammoud rajone, kuriame jo tėvas Abdulas Karimas turėjo nedidelę daržovių parduotuvę.

1975 m. Libane prasidėjus pilietiniam karui, jis prisijungė prie judėjimo „Amal“, kuris tuo metu buvo šiitų sukarinta grupuotė. Trumpai pabuvojęs šventajame Irako mieste Nadžafe, kur lankė šiitų seminariją, jis vėl prisijungė prie „Amal“ judėjimo Libane, o 1982 m., netrukus po to, kai Izraelis, atsakydamas į palestiniečių kovotojų išpuolius, įsiveržė į Libaną, kartu su kitais atsiskyrė nuo šios grupės.

Naujoji grupuotė „Islamo Amal“ gavo didelę karinę ir organizacinę paramą iš Bekos slėnyje įsikūrusios Irano revoliucinės gvardijos ir tapo žymiausia ir veiksmingiausia iš šiitų sukarintų grupuočių, kurios vėliau susibūrė į „Hezbollah“.

1985 m. „Hezbollah“ oficialiai paskelbė apie savo įkūrimą – išpublikavo atvirą laišką, kuriame pagrindiniais islamo priešais įvardijo JAV ir Sovietų Sąjungą ir ragino sunaikinti Izraelį, kuris, anot jos, okupuoja musulmonų žemes.

H. Nasrallah ilgainiui tapo organizacijos vadovu Baalbeko mieste, vėliau – visame Bekaa regione, o po to – Beirute.

1992 m., būdamas 32 m., jis tapo „Hezbollah“ lyderiu, kai buvo nužudytas ankstesnis lyderis Abbasas al Musawis.

„Hezbollah“ patvirtino savo vadeivos H. Nasrallaho žūtį

Irano remiama Libano grupuotė „Hezbollah“ šeštadienį patvirtino, kad žuvo jos vadeiva Hassanas Nasrallahas.

„Hezbollah“ generalinis sekretorius Sayyedas Hassanas Nasrallahas prisijungė prie savo didžių nemirtingų bendražygių kankinių, kuriems jis vadovavo apie 30 metų“, – sakoma „Hezbollah“ pranešime.

Izraelis kiek anksčiau paskelbė, kad „likvidavo“ H. Nasrallahą per smūgį Beirutui.

1992 m., būdamas 32 m., jis tapo „Hezbollah“ lyderiu, kai buvo nužudytas ankstesnis lyderis Abbasas al Musawis.

Vienas pirmųjų jo veiksmų buvo kerštas už Musavio nužudymą. Jis įsakė surengti raketų atakas į šiaurės Izraelį, per kurias žuvo mergaitė, Izraelio ambasadoje Turkijoje nuo automobilyje padėtos bombos žuvo Izraelio saugumo pareigūnas, o Buenos Airėse (Argentina) savižudis sprogdintojas smogė Izraelio ambasadai ir nužudė 29 žmones.

H. Nasrallah vadovavo ir nedideliam karui su Izraelio pajėgomis, kuris baigėsi jų pasitraukimu iš pietų Libano 2000 m. Tiesa, jis patyrė asmeninę netektį – kai per susišaudymą su Izraelio kariais žuvo jo vyriausiasis sūnus Hadi.

2006 m. „Hezbollah“ surengė tarpvalstybinį išpuolį, per kurį žuvo aštuoni Izraelio kariai. Izraelis ėmėsi masinių atsakomųjų veiksmų.

Izraelio karo lėktuvai bombardavo „Hezbollah“ tvirtoves pietuose ir pietiniuose Beiruto priemiesčiuose, o „Hezbollah“ į Izraelį paleido apie 4 000 raketų. Per 34 dienas trukusį konfliktą žuvo apie 1 125 libaniečiai, dauguma jų – civiliai, taip pat 119 Izraelio karių ir 45 civiliai. Izraelio karo lėktuvai nusitaikė į K. Nasrallaho namus ir biurus, tačiau jis liko gyvas.

Po ketverių metų K. Nasrallahas pareiškė, kad „Hezbollah“ pradeda naują savo egzistavimo etapą ir siunčia kovotojus į Siriją padėti Irano remiamam sąjungininkui prezidentui Basharui al Assadui numalšinti sukilimą.

Libano sunitų lyderiai apkaltino „Hezbollah“ įtraukiant šalį į Sirijos karą.

2019 m. dėl gilios ekonomikos krizės Libane prasidėjo masiniai protestai prieš politinį elitą, kuris jau seniai kaltinamas korupcija, švaistymu, blogu valdymu ir aplaidumu. Iš pradžių Nasrallah išreiškė palankumą raginimams imtis reformų, tačiau jo požiūris pasikeitė, kai protestuotojai ėmė reikalauti visiškai pertvarkyti politinę sistemą.

2023 m. spalio 8 d. įvyko precedento neturintis „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį. Izraelis į „Hamas“ įsiveržimą reagavo oro smūgiais ir įvesdamas kariuomenę į Gazos Ruožą. „Hezbollah“ šaudė į Izraelio pozicijas.

Vienoje iš paskutiniųjų savo kalbų H. Nasrallahas kaltino Izraelį dėl pranešimų gaviklių, naudotų „Hezbollah“ išpuolio, kurio metu žuvo 39 žmonės, o tūkstančiai buvo sužeistų. Jis pareiškė, kad buvo peržengtos visos ribos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)